Baltarusė Druskininkuose su sergančiais vaikais jaučiasi tarsi rojuje
„Man patinka viskas: medicininės paslaugos puikios, kainos geros, personalas nuostabus. Todėl ir atvažiuojame kasmet. Vaikai gauna socialinį kelialapį, o man procedūrų kaina 30 proc. pigesnė“, – sakė L.Samukevič.
Rusai, britai ir baltarusiai pramogas Lietuvoje derina su apsilankymu pas vidaus ligų gydytojus. Netrūksta ir tokių, kurie pas mus darosi akių, ginekologines ar plastines operacijas.
Tuo metu į Vilnių savaitei atvykę norvegai lanko ne tik į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktą senamiestį, bet ir odontologijos kabinetus.
Geras kainos ir kokybės santykis
Lietuva užsieniečius vilioja aukšta medicinos paslaugų kokybe, paslaugų gausa, puikiu aptarnavimu, išvystyta turistine ir medicinos infrastruktūra ir ypač patraukliu kokybės ir kainos santykiu.
Pavyzdžiui, tokios odontologinės procedūros kaip protezavimas Lietuvoje kainuoja 6-8 kartus pigiau nei Norvegijoje. Be to, norint patekti pas odontologą šioje šalyje pacientams tenka laukti eilėje ne vieną mėnesį.
Pasak Valstybinio turizmo departamento direktorės Jurgitos Kazlauskienės, šioje srityje jaučiamas potencialas.
Todėl kryptingai dirbama formuojant Lietuvos, kaip šalies, puikiai tinkančios medicinos turizmui, įvaizdį, bei vystant šalyje teikiamas medicinos turizmo paslaugas ir pritraukiant užsienio turistus.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausios medicinos paslaugos – bendro išsamaus sveikatos patikrinimo programos, diagnostika, chirurginis ir terapinis gydymas, reabilitacija, sanatorinis gydymas bei medicininės SPA procedūros.
Dažniausiai pasitaikančios gydymo sritys – virškinamojo trakto susirgimai, akių ligos, ginekologija ir urologija, nevaisingumo gydymas, širdies ligos. Ypač populiarios ortopedijos bei odontologijos paslaugos – diagnostika, gydymas, protezavimas, implantavimas. Turistų klientų turi ir estetinės bei rekonstrukcinės plastinės chirurgijos specialistai.
Odontologų paslaugomis vis aktyviau naudojasi turistai iš Norvegijos, reabilitacijos centrus vis dažniau aplanko vokiečiai, sanatorijose daugėja svečių iš Izraelio, Azerbaidžano, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos“, – sakė J.Kazlauskienė.„Daugiausia medicinos turistų Lietuvą aplanko iš Rusijos, ypač Kaliningrado srities, ir Baltarusijos.
Sanatorijos "Belorus" marketingo skyriaus vadovės Elenos Ramanauskienės teigimu, pastaruoju metu daugėja vokiečių, kurie apie Druskininkų gydomąsias purvo, mineralinio vandens vonias, gydymą dėlėmis ir kitas procedūras sužino iš draugų, turizmo agentūrų ar interneto.
Nors 2014 metų pabaigoje sveikatos turistų iš Rusijos sumažėjo, išankstiniai vasaros užsakymai rodo, kad rusų Lietuvos sanatorijose bus. "Vasario – gegužės mėnesiams jau turime nemažai šios šalies turistų užsakymų", – tikino E.Ramanauskienė. Aktyvūs ir sveikatos turistai iš Izraelio.
Akivaizdu, kad į Lietuvą užsieniečiai pirmiausia važiuoja dėl to, kad kokybiškos medicinos paslaugos pigesnės nei pas juos šalyje.
Tačiau nemažiau svarbu ir tai, kad pas mus turistams paslaugos suteikiamos per trumpą laiką. Tarkime, norvegas atvykęs į Lietuvą per savaitę gali spėti išspręsti įsisenėjusias dantų problemas.
Lietuvai trūksta žinomumo ir patogių skrydžių
„Vieninteliai mūsų šalies trūkumai – gana mažas kaip medicinos turizmo šalies žinomumas, ypač Vakarų šalyse.
Taip pat sudėtingas pasiekiamumas oro keliais iš tokių šalių kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, kai kurių Rusijos regionų ir kitų šalių“, – pažymėjo Turizmo departamento direktorė.
J.Kazlauskienės teigimu, šias problemas bandoma spręsti.
Pavienės įmonės, taip pat jas jungiančios organizacijos, tokios kaip Lietuvos medicinos turizmo klasteris, Lietuvos kurortų asociacija, vyksta dalyvauti įvairiose tarptautinėse parodose, forumuose, konferencijose, taip pat Turizmo departamento bei diplomatinių Lietuvos atstovybių užsienio šalyse organizuojamose verslo misijose.
Specialiuose stenduose Lietuva pristatoma kaip patraukli medicininio turizmo šalis.
Gerą žinią skleidžia emigrantai iš Lietuvos
Vis dėlto vienkartiniai pasirodymai parodose ir panašiuose renginiuose kol kas duoda mažai naudos. Kur kas daugiau medicinos turistų pas mūsų šalies specialistus atveda iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Gerąją žinią apie kokybiškas ir pigias medicinos paslaugas Lietuvoje skleidžia emigrantai.
Norvegai Lietuvoje dažniausiai atlieka sudėtingas odontologines procedūras, tokias kaip protezavimas. Lietuvoje jos 6-8 kartus pigesnės nei Norvegijoje. Be to, ten jų tenka laukti ilgai.
„Vienas mano pažįstamas, Norvegijoje turintis verslą, sako, kad vietiniai ten arba vaikšto be dantų, arba juos tvarkosi Lietuvoje.
Apie tai jie sužino iš lietuvių – pamato, paklausia ir susidomėję atvažiuoja", – sakė Lietuvos medicinos klasterio (LITCARE) vykdantysis direktorius Gražvydas Morkus.
Pasak jo, panašiai yra ir Didžiojoje Britanijoje, kur gerąją žinią apie medicinos paslaugas skleidžia ten įsikūrę lietuviai.
Į mūsų šalies gydymo įstaigas atvykę britai dažniausiai taip ir sako: „Mano draugas lietuvis rekomendavo...“
LITCARE vadovo nuomone, tokios rekomendacijos – geras dalykas. Tačiau to neužtenka siekiant įtvirtinti Lietuvos vardą medicinos turizmo žemėlapyje. Norint kad į šalį nuolat atvyktų medicinos turistai, reikia bendros valstybės strategijos.
„Neužtenka kartą ar du sudalyvauti parodoje. Vakarų šalyse Lietuvos vardas dar mažai žinomas, ką kalbėti apie mediciną. Reikės daug įdėti, kad pasiektume tokį lygį kaip Turkija, Izraelis, Vokietija ar Tailandas, kuriose medicinos turizmas puikiai išvystytas“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, nors medicinos turizmas kaip prioritetinė turizmo sritis įvardijama jau kelerius metus, kol kas visos strategijos įgyvendinamos popieriuje.
Nauda – ne tik pinigai
Medicinos turizmas – viena iš tų sričių, kuri šaliai duoda ne tik piniginę naudą. Žinoma, atvykstantys turistai už paslaugas paprastai sumoka iš karto grynais arba sveikatos draudimo sukauptais pinigais.
„Dirbant su pacientais iš užsienio augtų ir gydytojų kompetencija – užsieniečiai reiklūs kokybei.
Kita vertus, jų sumokėti pinigai leistų gydymo įstaigai įsigyti moderniausios įrangos, kas taip pat suteiktų gydytojams galimybes dirbti dar kokybiškiau.
Tačiau daugiau pacientų iš užsienio galėtų sumažinti ir medicinos darbuotojų emigraciją. Gydytojai ir sesutės turėtų daugiau darbo.
Tarkime, Lietuvoje šiuo metu nei viena gydymo įstaiga neturi gama peilio (specialaus skalpelio). Turkijoje jis yra kas dešimtoje medicinos įstaigoje. Kodėl? Nes ten medicinos turizmas puikiai išvystytas ir ligoninės gali sau leisti tokius brangius pirkinius“, – kalbėjo G.Morkus.
Į mūsų šalį atveda skirtingi poreikiai
Pasak LITCARE vadovo, sudėtinga pasakyti, kiek laiko medicinos turistai praleidžia Lietuvoje ir kiek pinigų čia palieka.
Tačiau per dešimt metų tam tikros tendencijos išryškėjo: didžioji dalis turistų renkasi ambulatorines procedūras. T.y. po konsultacijos, tyrimų ir/ar operacijos, pacientas paleidžiamas gydytis savarankiškai.
Neretai medikai pageidauja pacientą pamatyti po keleto dienų – visą šį laiką turistas leidžia viešbutyje ar kitoje laikino apgyvendinimo vietoje, maitinasi ir pramogauja mieste.
Jei užsienietis renkasi sanatorinį gydymą – Lietuvoje paprastai praleidžia 10-14 dienų. Jei lankosi pas odontologą – 2-7 dienas.
Negalutiniais duomenimis, Lietuvos medicinos įstaigose (ligoninėse, klinikose ir pan.) medicinos turistai sudaro 3-10 proc. visų pacientų, odontologų kabinetuose – iki 15 proc., o sanatorijose – apie 30 proc.
Medicininiam turizmui būdingas sezoniškumas: pavyzdžiui, žiemą Lietuvos kurortuose būdavo pilna turistų iš Rusijos. Šiemet jų mažiau dėl rublio nuvertėjimo.
Tuo metu vasarą į sanatorijas plūsteli svečiai iš Izraelio ir kitų šalių, kuriose karšta.
Šiuo metu Druskininkuose su šeima besigydanti L.Samukevič prisipažino laukianti kasmečių kelionių į Lietuvą.
Nebe pirmus metus atvažiuojanti baltarusė čia pažįsta ne tik medikus bei slauges, bet ir kai kuriuos nuolatinius svečius iš Izraelio, Baltarusijos ar Rusijos – lygiai tokių pat sveikatos turistų kaip ir jos šeima. „Važiuosime čia tol, kol galėsime“, – tikino moteris.
