Vieni pirmųjų šią visai šeimai skirtą objektą pamatė vilniečiai Editos ir Karolio Žukauskų šeima, kurių kelionių bagaže – daugybė įvairių šalių ir jose siūlomų pramogų. Su dviem vaikais ir žmoną į Anykščius vienai dienai atvykęs Karolis savo įspūdžiais pasidalino asmeniniame kelionių tinklaraštyje 100dienu.blogspot.com
Šį įrašą siūloma perskaityti ir jums. Karolis neabejoja, jog lauko pramogų pasiūla Anykščiai jau pralenkė lietuvių pamėgtus Druskininkus. O medžių lajų takas tik padidins srautą į šį Aukštaitijos miestą.
Anykščių šilelio medžių lajų takas atsidarys netrukus – rugpjūčio 8 d. To laukia tikrai labai daug lietuvių (ir latvių!) – bus labai įdomu metų pabaigoje išgirsti statistiką, kiek lankytojų užsuko į lajų taką. Neabejoju, kad skaičiai bus įspūdingi.
Pradžioje parašysiu apie patį taką ir įspūdžius iš jo. Vėliau – apie Anykščius, kurie tuoj nukonkuruos arba jau nukonkuravo Druskininkus pagal lauko pramogų kiekį.
Lajų takas įrengtas pačioje Anykščių šilelio širdyje, prie Puntuko akmens – čia lyg dūris į širdį tiems stagnatoriams, kurie nuo pat pradžių kritikavo lajų tako idėją ir sakė, kad negalima liesti Anykščių šilelio – neva takas subjauros jo vaizdą, pakenks gamtai.
Nepaisant to, kad tokie lajų takai pasaulyje kaip tik vertinami kaip eko turizmo objektai, kadangi žmogus praktiškai neprisiliečia prie miško.
Taką išbandėme maksimaliu sąstatu su vaikais – jokių problemų dėl saugumo, absoliučiai jokios rizikos. Net ir ne kiekvienas suaugęs labai norėdamas sugebės perlipti aukštus tako bortus. Beje, takas pritaikytas ir neįgaliesiems, nes bus galimybė pakilti į jį su keltuvu.
Atsakysiu ir dėl aukščio baimės: net jeigu ir bijote aukščio, vis tiek galite drąsiai pabandyti pasivaikščioti lajų taku. Kadangi vienas jo kraštas (nuo jo rekomenduoju ir pradėti, ne nuo bokšto, bet nuo priešingo tako galo) remiasi į kalvą, ir tik iš lėto kyla aukštyn, einant galima bet kada apsisukti ir grįžti ten, kur aukštis nebekelia baimės.
Labai gerai, kad panaudotos atviros grindys. Ir, nors neturiu aukščio baimės, bet suprantu, kad kai kam tai gali kelti stresą. Tačiau patikėkit, jei grindys būtų uždengtos, dingtų pusė malonumo eiti tarsi kabant ore. Nežiūrėkit žemyn – nebus ko bijoti. Žvelgiant į priekį, apačios nesimato:
Takas padarytas taip rimtai, lyg atrodytų, kad vietiniai piemenys didžiausių Anykščių šilelio saugotojų košmarui čia ganys karvių bandas – neabejoju, kad takas atlaikytų ir jas.
Man, kaip visokių ekstremalumų mėgėjui, to saugumo gal net per daug – taip norėtųsi bent atkarpos kabančio ant trosų tako (kaip Malaizijoje, kur lankėmės anksčiau). Bet suprantama – čia Europos Sąjunga, čia rizikai vietos nepaliekama.
Metalinės konstrukcijos, atrodo, atlaikys dar ir kokį vieną kitą ledynmetį:
300 m ilgio takas pamažu pakyla iki 21 metro aukščio – pačiame miške dėl aplink augančių medžių jis nelabai jaučiasi, bet artėjant prie bokšto ir retėjant miškui aukščio mėgėjams jausmas gerėja. Geriausias jis užlipus į 34 m aukščio bokštą ir apsižvalgius aplink.
Anykščių šilelio medžių lajų tako bokštas bus aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Artimiausias konkurentas – Sartų apžvalgos bokštas, kuris yra 33 m aukščio.
Nedaug atsilieka ir Ginučių-Bitės bokštas (30,5 m). Ir Biržuose ką tik naujas 30 m bokštas atidarytas.
Kaip tik vietoje čia teka Šventoji – be jos vaizdas vien į miškus būtų prastesnis.
Viena iš priežasčių, kodėl taip norėjome išbandyti lajų taką, norėjome palyginti jį su kitu analogišku statiniu Malaizijoje, Taman Negara nacionaliniame parke.
Prieš 6 metus praėjome pusės kilometro ilgio Canopy Walkway taku (tuo metu jis buvo ilgiausias pasaulyje, dabar jau vokiečiai aplenkė). Adrenalino ten, savaime suprantama, gerokai daugiau – nes aukštis didesnis daugiau nei dvigubai (45 m), ir pats įrengimas toks, kad nuolat nuo žingsnių siūbuoji – nors ir visiškai saugiai (daugiau mūsų nuotraukų iš Canopy Walkway Malaizijoje: http://goo.gl/2tp1y8).
Kažko panašaus į tokią atkarpą norėtųsi ir Anykščiuose. Tačiau paskaičiau, kad planuojamas ir „beždžionių tiltas“ per Šventąją – tai bus puikus derinys su lajų taku.
Tokių takų pasaulyje yra bent kelios dešimtys. Rytų Europoje Anykščių šilelio pažintinis medžių lajų takas bus pirmasis, todėl tai jau stiprus turizmo traukos objektas net ir užsieniečiams.
Jei kas abejojate – užmeskite akį kad ir į šį rinkinuką: 10 nuostabiausių lajų takų pasaulyje. Neabejoju, kad ateityje tarp tokių rinkinių atsidurs ir Anykščių šilelio takas, nes konkurentų nėra daug.
Tiesa, ilgiausias pasaulyje lajų takas gana neseniai įrengtas Bavarijoje, prie Miuncheno, o jo kiaušinio formos apžvalgos bokštas atrodo labai gerai. Šis takas yra 1300 m ilgio ir sąlyginai nedidelio aukščio – nuo 8 iki 25 m.
