Anot senovės pasakojimų Ilzenbergo jaunimas Jonines ir kitas šventes buvo įsigudrinęs švęsti būtent šioje Ilgio ežero saloje, kur augo senas, galingas ąžuolas. Merginos tikėjo, kad tik prie šio ąžuolo vaikinų pasakyti meilės žodžiai išliks tvirti ir ilgaamžiai, kaip ir pats galingas medis. Todėl dažnai net pačios viliodavo vaikinus plaukti į salą.
Pasak legendos, vaikinas vardu Jonas, toje saloje prisipažino mylįs savo išrinktąją Ievą, bet nespėjus atšokti vestuvių, Joną caro žandarai paėmė į rekrutus. Tai buvo sunki ir ilga tarnystė. Jonas namo grįžo tik po 12 metų. Nebesitikėjo, kad dar sutiks savo jaunystės meilę Ievą, bet mergina visą tą laiką ištikimai jo laukė. Netrukus jiedu susituokė, o jų laimei nieko nebetrūko.
Po ilgų metų, kai nei Jono, nei Ievos jau nebeliko šioje žemėje, Ilzenbergo dvaro krantus skalaujantis ežeras vis dar tebesaugo jų meilės istoriją.
Atlaikęs karus, atgimė 2012 m.
Ilzenbergo dvaro pradžia – 1515-ieji, kuomet Livonijos ordino bajoras Berndtas von Kersenbrockas gavo 615 ha savarankiškai apdirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais. Tada ant kalvos, tarp dviejų ežerų, įkūrė dvarą ir pavadino jį Ilzenbergo vardu. Vardo ištakos – šalia telkšantis ežeras „Ilsen“ ir vokiškas žodis „berg“, reiškiantis kalną.
Vėliau dvaro savininkai keitėsi – jį valdė net keturios garsios giminės – bajorai Kersenbrockai, Korfai, Orgies-Rutenbergai ir Dimšos. 1863 m. dvarą nusipirko vokiečių kilmės inžinierius N.N.Fuchsas, kuris perstatė dvaro rūmus ir šiandien matome būtent pagal jo projektus atkurtus pastatus.
Dvarui teko išgyventi karus, sukilimus, regėti tarpukario Lietuvos pažangą ir niūrųjį sovietmetį. 1655 m. prasidėjęs karas tarp Švedijos ir Rusijos taip pat kliudė Ilzenbergo dvarą. Apie tai byloja faktas, kad čia būta trijų XVII a. patrankų, kurias 1926 m. dvaro savininkė Livija Emilija Dimšaitė padovanojo Kauno karo muziejui.
Prie savo istorinių šaknų dvaras sugrįžo tik 2012-aisiais. Nuspręsta, kad ir šiais laikais ši vieta privalo atkartoti senąsias tradicijas ir būti ne tik kultūros, bet ir amatų bei žemės ūkio židiniu. Tiesa, ši veiklos kryptis pasirinkta ne atsitiktinai.
Iš archyvinių Rygos uosto dokumentų matyti, kad Ilzenbergo dvare jau anuo metu buvo sėkmingai plėtojama ūkinė ir prekybinė veikla. B.Kersenbrockas per Rygos uostą prekiavo grūdais, sviestu, derva, prieskoniais ir kitais žemės ūkio produktais. Ir šiandien Ilzenbergo dvare tiek natūraliai auginami, tiek vietoje gaminami įvairūs produktai nuo sūrių ir mėsos gaminių iki vyno.
Ieškantiems tikro dvariškumo
Dvaro parkas-muziejus ribojasi su ūkinės paskirties žemės sklypais, kuriuose ne tik auga įvairios augalinės kultūros, bet ir ganosi avys, karvės, vaikšto vištos ir žąsys. Čia atstatyti visi istoriniai – muziejiniai akmens mūro statiniai. Rūmai pasitinka prabangiai įrengtu eksterjeru ir interjeru. Lankytojus žavi išpuoselėtas 17,5 ha angliško tipo parkas su skulptūromis, romantiška Meilės sala, 500 metų žaliuojantis, net 6,3 metrų apimties, Lietuvos valstybės saugomas ąžuolas ir visai neseniai atidaryta moderni vaikų žaidimų aikštelė.
Restauruotame dvaro svirne, kuris anuomet buvo pritaikytas ir gynybai (turi tvirtas sienas ir šaudymo angas), buvo įrengta derliaus saugykla ir malūnas. Visgi, augant grūdų laikymo ir perdirbimo poreikiams, pastatytas grūdų elevatorius, o senasis svirnas tapo reprezentacine, konferencijoms ir renginiams pritaikyta vieta pavadinta „Patrankų sale“. Na, o vienas paslaptingiausių dvaro pastatų – rūkykla, į kurią ir šiandien galima laisvai įeiti ir apsidairyti iš vidaus.
Išmani vaikų žaidimo aikštelė
Dvaro teritorijoje įrengta unikalių pramogų vaikams. Pagrindinis jų akcentas – interaktyvi 8 metrų skersmens aikštelė „Memo“ skirta ne tik žaisti aktyvius žaidimus, bet ir lavinti matematinius, logikos ir reakcijos įgūdžius. Čia pat ir parabolinės pasiklausymo antenos, kuriomis galima pasikalbėti per atstumą ir išsiaiškinti, kaip sklinda bei fokusuojasi garso bangos. Taip pat, įrengti kalbantys kinetiniai istorijų suoliukai, pasakojantys įdomias dvaro istorijas.
Dar viena naujovė – specialiai vaikams pritaikyti ekskavatoriai, kuriais galima kasti, statyti ar net griauti. Ekskavatoriai savo dydžiu tinkami vaikams, tačiau valdomi tarsi tikros transporto priemonės. Na, o vienas įdomiausių technikos eksponatų – šalia kukurūzų lauko stovintis kombainas, kurio kabinoje galima pasėdėti. Įdomu tai, kad šis kombainas turi savo vardą – Jonas Elnias.
Ekskavatoriai savo dydžiu tinkami vaikams, tačiau valdomi tarsi tikros transporto priemonės.
Kasmet dvaro teritorijoje ruošiamas ir kukurūzų labirintas, kuris kiekvienais metais vis kitoks. Iki pat spalio mėnesio maži ir dideli dvaro lankytojai savo budrumą ir bendradarbiavimo įgūdžius gali pasitikrinti įveikdami net 1,2 ha ploto labirintą. Tiesa, neužteks vien tik įveikti trasą – lankytojai labirinte ieško QR kodu pažymėtų lentelių. Jas nuskaitę, turi atsakyti į specialius klausimus. Kantriausieji, įveikę visą labirintą ir perskaitę žodį, apdovanojami prizu.
Tarsi muziejus po atviru dangumi
XVIII a. viduryje įkurtas Ilzenbergo dvaro parkas – tarsi muziejus po atviru dangumi. Dideliame parke išsidėsčiusios skulptūros kuria ryšį tarp šimtamečių dvariško gyvenimo tradicijų ir ateities. Kartu tai ir žinutė, kuri primena atsigręžti į tris pamatinius dalykus: meilę, dvarą ir harmoniją.
Meilė – ir žmogui, ir darbui, ir Dievui. Dvaras – istorija ir progresas. Harmonija – tai žmogaus santykis su gamta ir jo emocinė siekiamybė.
Nuo parko link Meilės salos nutiestas tiltas su greta esančiu fontanu – tarsi viso to jungiamoji ašis, kurią itin pamėgo visi dvaro lankytojai, o savo fotosesijoms mielai renkasi ir čia nuolat šurmuliuojantys jaunavedžiai.
Ilzenbergo dvaras taip pat yra ir vienas iš trijų Rokiškio krašto dvarų patyriminės kelionės „Paragauk paslapties“ dalyvių. Daugiu apie šią kelionę galite sužinoti www.rokiskiotic.lt.
