Ką, pasak Mantės, privalu patirti Meksikoje? Kuo vietinių žmonių gyvenimo būdas skiriasi nuo europietiško? Kokie Meksikos pliusai ir minusai atsiveria čia apsigyvenus?
Su Meksikieciai.lt Mantė dalijasi savo meksikietiška istorija ir atsako į kiekvienam keliautojui aktualius klausimus.
– Mante, kodėl tavo namais tapo būtent Meksika?
– Nuo mažens prisižiūrėjusi telenovelių svajojau ne tik nuvykti paatostogauti į Meksiką, bet ir kurį laiką čia pagyventi. Tokį norą turėjau dar net nepažindama šalies. Mane visada Meksika labai traukė kažkuo, kas tuo metu buvo nepaaiškinama… Dabar suprantu, jog tai buvo būtent šios šalies energija.
Po mokyklos baigimo išskridau mokytis į Vokietiją, mokiausi tarptautinio verslo, dėl to buvo privaloma atlikti pusmečio studijų mainus. Pasirinkau Meksiką gerai negalvojusi. Visą pasirinkimų sąrašą užpildžiau Meksika, kad tik gaučiau vietą būtent toje šalyje. Laimė atsisuko į mano pusę, gavau teigiamą atsakymą – išskridau. Praleidus pusmetį Pueblos mieste (kuris yra valanda kelio nuo sostinės Meksiko miesto) grįžau į Vokietiją, ir ilgai netrukus po savaitės vėl išskridau į Meksiką.
Tik šį kartą į Karibų pusę atlikti praktikos viename iš prabangiausių viešbučių. Grįžusi į Vokietiją pabaigti bakalauro studijų, jau žinojau, kad aš ir vėl skrisiu į Meksiką, tik dar neturėjau aiškaus plano. Prieš pat prasidedant pandemijai, išskridau i Meksiką. Dabar čia esu jau 5 metai.
– Kaip keičiasi tavo ryšys su šia šalimi bėgant metams?
– Nuo pat pradžių aš čia jaučiausi sava ir mano ryšys su Meksika buvo stiprus. Kaskart, kai keliauju tarp Lietuvos ir Meksikos, užplūsta jausmas, kaip grįžus namo, tik tas jausmas būna atskridus ir į Lietuvą, ir į Meksiką. Toks įdomus pojūtis, kai nežinai, Lietuva ar Meksika jaučiasi labiau kaip namai.
Bėgant metams, atrodo, nelieka nieko, kas mane čia dar galėtų nustebinti, jaučiuosi įsiliejusi į šią kultūrą. Žinoma, Meksika yra labai didelė (reikėtų paminėti, kad Meksika yra pusės Europos dydžio), taip kad kažką naujo aplankyti ir pamatyti dar tikrai yra.
Šiuo metu gyvenu Meridoje, Jukatano valstijoje, kuri ribojasi su Kintana Roo (valstija, kurioje yra turistiniai miestai – Kankūnas ir Tulumas) ir yra 130 km nuo Čičen Ica (vieno iš 7 pasaulio stebuklų).
Meksikos golfas, tropinis oras, istorijos pilnas centras, karštis – visa tai yra Merida. Anksčiau esu gyvenusi Pueblos mieste, Tulume ir Plaja del Karmeno miesteliuose. Visos šios vietos yra labai skirtingos ir labai savaip žavios.
– Kaip atrodo Meridos miesto kasdienybė? Be ko čia neįsivaizduoji savo eilinės dienos?
– Mano rutina Meridoje yra labai aiški ir labai atitinkanti šio miesto energiją. Nors Meridoje yra milijonas gyventojų, vis dėlto, tai yra nedidelis miestas, palyginus su Meksiko miestu, kuriame gyvena 20 milijonų gyventojų. Tiesa, Merida sparčiai auga – kasdien čia atsikrausto labai daug kitų Meksikos vietovių gyventojų, kadangi Merida jau daug metų skelbiama kaip saugiausiu miestu ne tik Meksikoje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje, įskaitant Šiaurės Ameriką.
Merida sparčiai auga – kasdien čia atsikrausto labai daug kitų Meksikos vietovių gyventojų.
Nuo Meridos iki Progreso vandens uosto – 20 km, o iki gražiausių paplūdimių ir kaimelių – apie 50 km. Reikia paminėti ir tai, kad Jukatano valstija yra pilna cenočių. Tai – natūrali duobė, susiformavusi suirus uolienai, po kuria atsiveria požeminis gėlas vanduo.
Kai darbų turiu mažiau – jūra ir cenotės yra įtraukiamos į mano rutiną. Čia gyvenimas toks – šortai, suknelės, šlepetės, oro kondicionieriai namuose bei mašinoje, saulė visą dieną, dieviško grožio saulėlydžiai, labai ankstūs rytai – diena čia pradedama nuo 5 valandos ryto daugumai žmonių (įskaitant ir mane).
Ryte – saulės pasitikimas, sportas, sėdam prie darbų, pusryčiai.
Mano darbas – su kompiu. Vystau du medicininės aprangos prekės ženklus, siuvame ir parduodame gaminius visoje Meksikoje bei plečiamės į Šiaurės Ameriką. Visą dieną aš kompiuteriu ar telefonu atsakinėju į užklausas ir dirbu, net jei ir esu prie jūros.
Produktų pakavimas, siuntų vežimas į paštą, darbas su rinkodaros komanda, produktų filmavimas bei kartais važiavimas į fabriką, susitikimas su draugėmis pietums centre, laikas prie baseino – tokia ta kasdienybė.
– Kokius išskirtumei gyvenimo Meksikoje pliusus ir minusus? Ką svarbu įvertinti žmogui, ketinančiam persikelti gyventi į Meksiką?
– Meksika – kontrastinga šalis. Daug kam gali atrodyti, kaip labai daug minusų, bet tuo pačiu ir pliusų, turinti vieta. Keliaujantys ar norintys daugiau laiko praleisti čia, turėtų žinoti šiuos punktus.
Žmonės – šilti, paslaugūs. Jeigu tu būsi draugiškas – gausi atgalinį ryšį. Žymus posakis – mi casa es tu casa (mano namai – tavo namai) yra tiesiogiai suprantamas. Jie visada pasiūlys pagalbą, jeigu kažko tau prireiks, net jeigu apsistoti svečiuose (kas Europoje nėra dažnas atvejis).
Arbatpinigių kultūra – ne tik kavinėse. Parduotuvėse dažna pamatyti garbaus amžiaus žmones, pakuojančius tavo prekes į maišelius, išeinant iš parduotuvės – kitus žmones, siūlančius tavo vežimėlį arba prekes nunešti iki mašinos ir sukrauti gražiai į bagažinę bei padedančius išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Visa tai už arbatpinigius, pagalbą jiems. Beje, kavinėse arbatpinigių standartas yra 10 proc., tačiau kai kuriuose miestuose arbatpinigiai siekia 15 proc. ar net 20 proc. ir yra priimami doleriai (Amerikos įtaka).
Mitas ar tiesa – saugumo situacija šalyje. Daug kam Meksika asocijuojasi su narkotikų dalintojais, nesaugumu, ir tai yra dalis tiesos. Aš su šiuo dalyku nesu susidūrusi, nes gyvenant, keliaujant, pažįsti šalį ir vietas, į kurias nereiktų važiuoti. Taip pat kaip ir Lietuvoje, čia yra rajonų, į kuriuos mes nekeliame kojos. Žinoma, keliaujant visada reikia būti budriam, nesvarbu, ar tai Meksika, ar Europa, o kišenvagių yra visuose pasaulio kampeliuose. Aš dar nė karto per šiuos metus nesijaučiau nesaugi niekur, kur buvau šioje šalyje.
Meksikoje galima rasti klimatą pagal kiekvieno pomėgius. Karštą, drėgną, tropinį, sausą, šaltą. Meksikos centre dienos metu – labai šiltas ir sausas oras, o naktį gali nukristi iki 9 šilumos su stipriai šaltu vėju. Karibuose – karštas, vėjuotas, drėgnas, tropinis ir labai malonus oras.
Bet kuriuo dienos metu gali sulaukti paslaugos bet kam, kas sugedo. Europoje dažniausiai tai yra tik tam tikromis valandomis.
Maistas įvairus, kiekvienoje valstijoje – kitoks. Meksikiečių virtuvė yra labai įvairi ir labai skani. Meksiko miestas išrinktas kaip trečias visame pasaulyje, turintis geriausią ne tik meksikiečių, bet ir tarptautinę virtuvę – tiems, kurie pasiilgo ir kitokio maisto.
Gamta. Atlanto, Ramusis vandenynai, Karibai, Meksikos golfas, kalnai (sniegingos viršūnės), dykuma, agavų laukai, kavos laukai – visa tai vienoje šalyje. Daug kam tai asocijuojasi su Kolumbija, bet keliaujant, mano asmenine nuomone, geresnės kavos nesu ragavus negu Čiapos, Verakruso, Oachakos valstijose.
Namų tvarkymas ir maisto gaminimas. Europoje tai asocijuojasi su prabanga, Meksikoje tai yra normalu – dauguma namų užsisako šias paslaugas už tikrai kiekvienam prieinamą kainą.
Kainos. Daugelis mano, jog Meksika yra pigi šalis, nes tai Lotynų Amerika ir ji turėtų būti pigi. Jeigu lyginame su Lietuva, tai tam tikrais aspektais kainos būtų lygiavertės su Meksika. Tam įtakos turėjo infliacija ir turizmas. Dabar Meksikoje nei pigu, kaip Azijos šalyse, nei brangu, kaip Šiaurės Amerikoje. Yra vietų kiekvienam ir už visokias kainas.
Laiko samprata. Žodis ahorita (dabar, bet mažybinis) gali reikšti dabar, už valandos, rytoj, už mėnesio arba niekada. Darbai kartais atidėliojami ir neatliekami, susitikimai su draugais nereiškia valandos, kuri yra pasakyta. Tą reikėtų patvirtinti visada prieš vykdant planus. Kuo arčiau pakrantės – tuo labiau atsipalaidavę žmonės. Lietuvoje mes šiek tiek labiau gerbiame laiką ir punktualumą.
Aštrus salsa padažas ir maistas. Jeigu nesi pratęs, vertėtų visada paklausti prieš užsisakant, kaip stipriai tai aštru, arba prašyti neaštriai.
Žodžiai por favor (prašau), perdon (atsiprašau) ir gracias (ačiū) – stebuklingi ir naudojami visose situacijose. Neveltui meksikiečių ispanų kalba skamba labai paslaugiai, net ir kitiems ispanų kalbos atstovams.
Šventėms visada sakyk „taip“!
– Papasakok, kas stebina arba žavi meksikiečių kultūroje?
– Labiausiai Meksikos kultūroje mane žavi Mirusiųjų diena (isp. Día de Los Muertos). Lietuvoje mes esame pripratę, jog tai yra liūdniausia diena metuose, ir lapkričio orai bei pilkuma, medžiai be lapų neprideda jokio žavesio – atvirkščiai, Mirusiųjų dieną padaro dar pilkesne ir liūdnesne. Tuo metu Meksikoje viskas atrodo kitaip: kuo daugiau spalvų ir įvairiausių dekoracijų, tuo geriau.
Čia ant kapų vietoje baltų gėlių dedamos oranžinės bei išpuošiamas visas miestas. Kaimuose žmonės ant kapų neša maistą, alkoholinius gėrimus ir per naktį valgo ir geria su mirusiaisiais, tikėdami, kad tą naktį jų sielos sugrįžta pabūti su jais kartu, taip švęsdami šią naktį. Animacinis Disney filmas „Koko“ yra paremtas būtent Mirusiųjų diena Meksikoje – puikiai atspindi ir paaiškina šios šventės tradicijas.
Kaimuose žmonės ant kapų neša maistą, alkoholinius gėrimus ir per naktį valgo ir geria su mirusiaisiais.
Norint pamatyti šį fenomeną, mano didžiausios rekomendacijos būtų vykti į Oachaką. Tai yra mezkalio (stiprus alkoholinis gėrimas – natūralesnis už tekilą), Mirusiųjų dienos sostinė, kultūros bei švenčių centras. Kodėl švenčių? Manau, nuvykus ten – suprasite. Oachaka turi savo oro uostą, bet galima atvažiuoti ir iš Meksiko miesto (ape 500 km).
– Ar dažnai keliauji po kitus Meksikos regionus? Kokios vietos labiausiai patinka?
– Dažnai keliauju, kai turiu galimybę. Mano mylimiausias vietos:
- Meksiko miestas – myliu šį miestą, dar labiau – maistą. Ten gali rasti visko, tai yra be proto gražus miestas, bet labai chaotiškas (zonomis). Nuo pavojingiausių kaimynysčių iki prabangiausių visoje Meksikoje. Keliaujant reikėtų turėti omenyje spūstis keliuose. Piko metu 4 kilometrus gali tekti važiuoti ir 40 minučių.
- Oachaka – kaip minėjau, tai kultūros, mezkalio, švenčių bei Mirusiųjų dienos sostinė. Reikia paminėti, kad valstija dalijasi tuo pačiu pavadinimu kaip ir pagrindinis miestas – Oachaka. Tai yra didelė valstija einanti iki pat Ramiojo vandenyno. Puerto Eskondidas, Huatulkas – banglentininkų pamėgti pakrantės miestai (tai reiškia labai stiprias bangas). Mazunte ir Zipolite – tropinės, hipsteriškos, nudistų pamėgtos vietos. Visos labai labai vertos aplankyti. Šioje pakrantėje be galo graži, laukinė gamta. Ji kaip žemė ir dangus skiriasi nuo Karibų jūros pakrantės.
- Puebla – 2 valandos nuo Meksikos miesto. Pasižymi labai gražiu ir dideliu istoriniu centru, maistu. 365 bažnyčios visoje valstijoje – reprezentuojančios kiekvieną metų dieną bei krikščionybę. Taip pat ugnikalniu, kuris atrodo įspūdingai, kalnais bei didžiausia piramide pasaulyje. Taip, ji yra ne Egipte kaip daug kam žinoma, didžiausia piramide yra Čolula, Puebloje, tik ji – po žeme. Ir ant jos pastatyta labai graži bažnyčia, į kurią galima užlipti ir aplankyti.
- Tulumo kaimelis (tiksliau – Sian Kaano vieta) visada bus arčiausiai mano širdies. Karibuose tokios vietos kaip Kankūnas, Plãja del Karmenas, Bakalaras patiks norintiems žydros pakrantės bei nepamirštamai dieviško poilsio ir visada bus mano mėgstamiausios.
– Ką palinkėtumėte patirti kiekvienam, apsilankiusiam Meksikoje?
– Kiekvienam linkiu aplankyti Meksiką ir patirti kiek įmanoma daugiau šios šalies, kuri turi tiek daug ką pasiūlyti. Pajusti jos spalvas ir skonius. Labiausiai palinkėčiau praleisti Mirusiųjų dieną Oachakoje, pamatyti Karibų grožį bei bent vieną kartą gyvenime patirti tikrą čili aštrumą.
Daugiau apie keliones Meksikoje galite sužinoti feisbuko grupėje „Meksikiečiai“.
