Ši istorija jautri, paini ir priverčianti suvokti, kaip toli Lietuva ir Europa yra pažengusi, lyginant su Nepalu. Vis dėlto tai yra ir istorija apie pokyčius, kurie vyksta dėl didžiulio noro ir žmonių pastangų. Kviečiame skaityti Tomo Byčkovo tekstą apie mergaitę be pilietybės, kuri gimė iš širdies.
Pirmasis susitikimas šalyje, kur nėra žodžio „organizuotai“
Į Nepalą mane atvedė noras padėti žmonėms atsistatyti sugriuvusius namus ar bent suręsti pastogę, kuri apsaugotų nuo lietaus. Su savimi turėjau ir muzikos instrumentą – hangą – džiaugsmo lašelis ne mažiau svarbu nei turėti stogą virš galvos.
Atsidūriau ir taip chaotiškoje šalyje po įvykio, kuris sukėlė dar daugiau netvarkos. Tačiau vietiniams tai visai nekliudė. Tik vakariečiui galėjo pasirodyti, kad ten didelis chaosas.
Kartu su drauge iš Lietuvos prisijungiau prie įvairių savanorių grupelių. Vienoje jų sutikau nepalietį Padamą ir vokietį Ole. Jie ketino važiuoti į atokų kaimelį statyti bendruomeninių pastatų, kuriuose galėtų apsistoti žmonės, savo jėgomis negalintys atstatyti namų. Prisijungiau prie jų.
Vaikinai pasiūlė apsistoti name, kuriame jie gyveno. Ten ir susipažinau su Rosa ir Magaly. Vaikinas iš Vokietijos pas jas sugrįžo antrą kartą, kai tik įvyko žemės drebėjimas.
Padamą taip pat pas jas apsistojo po žemės drebėjimo. Jie abu norėjo kuo nors joms padėti. Aš praleidau su Rosa ir Magaly dvi savaites. Mes visi kartu važiavome į kaimą ir pastatėme vieną bendruomenės namelį. Tai buvo tikras išbandymas, nes patys turėjome įsigyti visas medžiagas, įrankius ir organizuoti jų nuvežimą į vietą. Ir tai turėjome padaryti šalyje, kurioje žodis „organizuotai“ neegzistuoja.
Tačiau gyvendamas ir dirbdamas kartu aš sužinojau, kaip moteris, kilusi iš Čilės, jau devynerius metus gyvena su mergaite be pilietybės.
Pabėgėlė, padedanti kitiems
Magaly Diana Menanteaux 1977 metais teko bėgti iš savo gimtinės Čilės. Ji priešinosi tuometinei Pinočeto diktatūrai, todėl buvo įkalinta ir kankinama. Moteris gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje ir tapo jos piliete.
Tačiau Magaly tęsė veiklą prieš politinį persekiojimą Čilėje. Ji taip pat dirbo įvairiose šalyse su projektais sveikatos ir švietimo srityse. Prieš atvykdama į Nepalą, Magaly buvo Palestinoje ir dirbo su vaikų organizacija, kurią rėmė Prancūzijos vyriausybė. 2005 m. atvyko į Nepalą kaip fotožurnalistė, kurią išsiuntė viena Vokietijos agentūra.
Tas laikotarpis Nepalo istorijoje buvo ypatingas. 2001 m. šalies princas ir sosto paveldėtojas išžudė karališkąją šeimą ir pats nusišovė. Karaliaus brolis paveldėjo sostą ir nušalino vyriausybę, norėdamas sutelkti visą galią savo rankose ir suvaldyti stiprėjantį komunistinį maoistų judėjimą.
Tačiau 2006 m. karaliaus valdžia ėmė silpti, ir 2008 m. Nepalas tapo federaline respublika. Nuo to laiko nė viena vyriausybė neišbuvo visą jai skirtą terminą. Šalyje nuolat kildavo ginkluoti susirėmimai tarp skirtingų grupių. Tik 2015 metais buvo patvirtinta nauja konstitucija.
2006 m. Magaly sutiko elgetaujančią nėščią merginą Katmandu gatvėse. Kadangi Magaly rūpindavosi, kaip galėdama, neturtingaisiais ir vaikais – vesdavo juos į kavines pamaitinti, ji vis sugrįždavo pas besilaukiančią jauną moterį.
Jų ryšys vis stiprėjo. Magaly prisimena, kaip ji ispaniškai kalbėdavo su pilvu ir kaip atsakymą gaudavo stiprius kūdikio spyrius. Galiausiai Magaly ir jos partneris JAV pilietis Gerardas išsinuomojo butą, kuriame priglaudė kūdikio gimimui besiruošiančią moterį.
Šios nepalietės gyvenimas buvo kupinas tamsos. Būdama vos 10-ies ji buvo ištekinta. Tačiau su šiuo vyru dėl kastos neatitikimų turėjo išsiskirti. Nors Nepale kastų sistema yra oficialiai panaikinta, tačiau žmonės labai laikosi senovinių tradicijų.
Tad, kai jai sukako 15 metų, mergaitė buvo išvežta per žmonių prekybos tinklą į Saudo Arabiją, kurioje dirbo namų tarnaite. Ten buvo išprievartauta ir grįžo į Nepalą nėščia.
Kai ją sutiko Magaly, jai tebuvo 16 metų. 2006 m. spalio 1 d. jai gimė dukra. Mama leido Magaly išrinkti vardą – Rosa. Tai buvo čilietės močiutės vardas. Biologinė motina atsisakė savo vaiko. Tad mažyle ėmė rūpintis jos širdies mama – Magaly.
Tai galima puikiai suprasti, žinant tos šalies kontekstą. Nepale išprievartautos arba netekusios vyro moterys atsiduria itin blogoje situacijoje – jas atstumia šeimos, joks vyras neima jų į žmonas, pašalpų negauna, darbo surasti, būnant su kūdikiu, neįmanoma.
Be to, tokių mamų vaikai yra beteisiai, nes negauna pilietybės ir paso. Nepalo įstatymai šią sritį apibrėžia labai dviprasmiškai. O patriarchalinės tradicijos vis dar yra stipriai įsišaknijusios.
Tokių mamų vaikai yra beteisiai, nes negauna pilietybės ir paso. Nepalo įstatymai šią sritį apibrėžia labai dviprasmiškai.
Nuo senų laikų šioje šalyje pilietybė buvo nustatoma pagal tėvo pusę. Net dabartiniai valdininkai suranda priežasčių nesuteikti pilietybės žmonėms be tėvo. Tokių žmonių Nepale yra priskaičiuojama daugiau kaip 4 milijonai. Jie yra savo valstybės kaliniai, nes negali oficialiai įsidarbinti, studijuoti, naudotis valstybinėmis paslaugomis, atidaryti banko sąskaitos, išvažiuoti uždarbiauti į užsienį ir net įsigyti telefono SIM kortelės. Pusė iš jų yra vaikai.
Sunku patikėti, kad dabartiniais laikais dar yra tokių aplinkybių. Šie beteisiai yra dažniausi žmonių prekeivių taikiniai.
Žinant šias aplinkybes, moteris, atsisakanti savo vaiko, nebeatrodo nejausminga ir bloga mama. Matydama, kad vaikas gali turėti geras sąlygas su Magaly ir Gerardu, po metų ji išvažiavo į kaimą pas savo tėvus, kurie nieko nežinojo apie jos nelaimes.
Išvykdama Rosos biologinė mama paliko raštelį, kuriame nurodė, kad palieka savo vaiką užsieniečiams.
Biurokratijos pinklėse: kaip įsivaikinti Rosą?
Dėl užsimezgusio stipraus ryšio su vaiku Magaly negalėjo tiesiog jos palikti ligoninėje ar vaikų namuose. Juolab kad iš ten vaikai dažniausiai „surenkami“ žmonių prekeivių.
Magaly ir Gerardas bandė Rosą įsivaikinti, bet dėl savo amžiaus ir JAV bei ES reikalavimų negalėjo to padaryti. Abiem tuo metu buvo daugiau kaip 50 metų. Taigi, jie surado jauną porą iš Prancūzijos, kuri sutiko įsivaikinti Rosą.
Tačiau 2006 m. buvo stipriai apribotos įsivaikinimo galimybės dėl viešumon iškilusių piktnaudžiavimo atvejų ir nelegalių įsivaikinimų.
2008 m. Gerardas turėjo grįžti atgal į Berlyną ir tęsti darbą, kad galėtų nusiųsti pinigų į Nepalą. Magaly nerado vaikų namų, kuriuose ji būtų užtikrinta, kad Rosa bus saugi ir ja bus tinkamai rūpinamasi.
Kalbėdamos apie tai, kas jos yra viena kitai, jos turi savo terminologiją: vieni vaikai būna iš mamos pilvelio, o kiti – iš mamos širdelės. Rosa save laiko vaiku iš širdies. Iš Magaly širdies.
Nors konsultavosi su daugybe teisininkų, bet išeities nerado. Tad apsisprendė tiesiog likti su Rosa Nepale. Su partnerio ir draugų pagalba iš JAV ir Europos jį galėjo užtikrinti gerą vaiko gyvenimą – išleido į privatų darželį, o vėliau ir mokyklą, parūpino gerą gyvenamąją vietą ir maistą, o svarbiausia – motinišką meilę.
Kalbėdamos apie tai, kas jos yra viena kitai, jos turi savo terminologiją: vieni vaikai būna iš mamos pilvelio, o kiti – iš mamos širdelės. Rosa save laiko vaiku iš širdies. Iš Magaly širdies.
Magaly toliau tęsė veiklą vaikų teisių padėčiai gerinti. Taip pat vėl bandė gauti legalią Rosos globą ir sutvarkyti jos dokumentus. Kadangi jos biologinis tėvas buvo nežinomas, o motina atsisakė jos, tai nebuvo lengva padaryti.
Turint omenyje, kad politinė situacija šalyje buvo nestabili ir vyriausybės nuolatos keitėsi, tai įgyvendinti tapo labai sudėtinga.
Netrukus po savo atvykimo į Nepalą moteris vykdavo į šalies regionus ir užmezgė ryšius su vietos gyventojais. Viename regione Sindupalchowk ji finansavo žemės sklypo įsigijimą, kuriame su vietos bendruomene planavo vykdyti veiklą su vaikais.
Šiame sklype mes ir statėme bendruomenės namus. Magaly taip pat ėmė bendradarbiauti su įtakingais ir veikliais žmonėmis iš sostinės Katmandu tikėdamasi, kad jų pažintys padės išspręsti jos asmeninę situaciją. Kartu su jais įkūrė organizaciją padėti vaikams. Šie projektai jai suteikė galimybę pratęsti savo vizą ir likti su Rosa.
Moteris pasakojo, kad tarp jos ir vieno įtakingo nepaliečio užsimezgė draugiškas ryšys. Tas asmuo užėmė aukštas valstybines pareigas ir turėjo įtakingų politinių pažinčių. Magaly ir Rosa dažnai lankydavosi pas jį ir jo žmoną, leido laisvalaikį. Šeima neturėjo vaiko.
Jau anksčiau Magaly pastebėjo, kad Rosos grožis ir sąmoningumas traukė daugelį žmonių. Nieko keisto, kad minėta šeima panoro įsivaikinti Rosą. Magaly tam neprieštaravo, bet norėjo pirmuosius metus turėti galimybę susitikti su mergaite, nes per 6 metus tarp jų užsimezgė stiprus ryšys.
Tačiau kilo kitų problemų – Rosa nerodė didelio noro būti įvaikinta. Ši trintis ėmė stiprėti. Galiausiai, kilus nesutarimams dėl organizacijos veiklos, Magaly buvo pašalinta iš jos.
Konfliktas persikėlė ir į asmeninį gyvenimą. Vyras, pasinaudodamas savo įtaka vyriausybėje, ėmė šmeižti Magaly. Tam jis pasitelkė aukštus valdžios pareigūnus tiek valstybės, tiek miesto lygmeniu.
2013 m. į Magaly namus įsiveržė pareigūnai ir perdavė Rosą Nepalo vaikų organizacijai, kuri mergaitę išvežė į Bal Mandir vaikų namus. Toje organizacijoje tuo metu vyko tyrimas dėl vieno vaiko išprievartavimo. Rosa ten praleido du mėnesius.
Susitikusi su Magaly mergaitė skundėsi sąlygomis Bal Mandir – ji privalėjo dirbti, sakė, kad buvo išvežta šokti į vietas, kuriose buvo vien vyrai. Vėliau paaiškėjo, kad vaikų namuose ji buvo išprievartauta trijų berniukų.
Įtakingasis vyras kliudė Magaly pasimatyti su vaiku. Visą laiką moteris slėpė Rosos biologinės mamos tapatybę, nes žinojo, kad viešumon iškilusi istorija gali pakenkti jos asmeniniam gyvenimui. Tuo metu ji jau buvo susituokusi ir turėjo vaikų.
Tačiau nematydama kitos galimybės, kaip išgelbėti Rosą, Magaly paprašė jos biologinės motinos pagalbos susigrąžinant mergaitę. Ji sutiko.
Atsakingas vaikų teisių pareigūnas leido pasiimti Rosą jos biologinei mamai. Joms visoms teko kartu praleisti tris mėnesius prastomis sąlygomis vakarų Nepale, kol pagaliau galėjo vėl sugrįžti į Katmandu.
Šiuo laikotarpiu pasirodė straipsniai Nepalo žiniasklaidoje. Magaly draugai iš Europos taip pat kreipėsi į savo šalių organizacijas ir žiniasklaidą.
Svajonė – gyventi su širdies mama
Siekdama pasirūpinti Rosa, Magaly Nepale yra jau devynerius metus. Ji dar nematė savo anūkų. Su savo teisininko pagalba jai pavyksta likti Nepale ir rūpintis Rosa.
Ji svajoja, kad situacija bus išspręsta: naujausios žinios džiugina – Magaly turi gauti parašą iš rajono vadovo dėl mergaitės oficialios globos. Neseniai Rosa gavo jos tapatybę patvirtinančius dokumentus, bet neturi paso. Dėl šių priežasčių ji negali išvykti iš Nepalo.
Nepalo teisėje yra numatyta sąlyga, kad vaikai gali būti įvaikinti. Nėra nurodyta, kad užsieniečiai negali to padaryti. Tačiau tokios situacijos, kurioje atsidūrė Rosa ir Magaly, anksčiau nėra buvę šalies teisinėje istorijoje, todėl biurokratai nesugeba pritaikyti esančių įstatymų šiam konkrečiam atvejui.
Nereikia pamiršti, kad Nepalas yra neturtinga šalis, todėl tiek biologinė Rosos šeima, tiek valdžios tarnautojai tikisi atlygio už bet kokią pagalbą.
Rosai dabar 9 metai. Ji laisvai kalba anglų ir nepaliečių kalbomis, lanko privačią mokyklą, kurios sąskaitą apmoka Magaly draugas iš Vokietijos. Jai patinka skaityti knygas. Kai buvo išleista knyga apie Malalą (mergaitę iš Pakistano, kuri buvo pašauta į galvą, nes lankė mokyklą ir skatino suteikti teisę į mokslą visoms mergaitėms), ji perskaitė ją per kelias savaites ir parašė jai laišką, prašydama pagalbos.
Taip pat mergaitė parašė laišką Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II. Šiuo metu Rosa nori parašyti laišką JAV prezidentui Barackui Obamai. Akivaizdu, kad mergaitės intelektas yra pralenkęs jos amžių.
Ji yra džiaugsminga ir supratinga. Mergaitė aiškiai suvokia savo situaciją ir jaučia neteisybę. Ji nusiteikusi kovoti už savo teises. Teises, kurių dažnas Nepalo kaimo žmogus net nesuvokia turintis.
Užaugusi Rosa norėtų būti teisininke, kad galėtų padėti tokiems vaikams, kaip ji pati. Dar norėtų būti šokėja, veterinare, tyrinėti dinozaurus ir planetas. Be to, jos svajonė – pamatyti jūrą.
Prisidėti prie Rosos ir Magaly svajonių išsipildymo galime ir mes: kovo 28 d. Piano.lt salėje organizuojamas koncertas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos paremti Magaly ir Rosą. Gros mano grupė, „Subtilu-Z“ ir Miglaukas.
Šį koncertą internetu transliuosiu į Nepalą, kad Magaly ir Rosa taip pat dalyvautų jame.
Iniciatyvą remia tarptautinis projektas „Žiniasklaida vystymuisi“.
