Tad galbūt visai ne atsitiktinai likimas taip lėmė, kad pirmasis mano aplankytas Europos miestas už spygliuotos vielos ir buvo Paryžius. Tarsi mažas berniukas, pasiūlęs ten vykti, būtų žinojęs ką sako. Tada, kaip ir reikėjo tikėtis, Paryžius man paliko neišdildomą įspūdį. Ir nesvarbu, kad vykstant į meilės miestą reikėjo net dvi naktis praleisti sausakimšame autobuse.
Tai buvo prieš dvidešimt metų. Nuo to laiko aplankiau daugybę šalių ir miestų. Kai kuriuos netgi po kelis kartus, tačiau likimas niekada nebe atvedė manęs į Paryžių. Ir štai pagaliau šiemet, skrendant į Afriką, Paryžius išdygo kaip stotelė, kurioje turėjau pakeisti lėktuvus. Pasidariau dviejų dienų tarpą, kad po dviejų dešimtmečių galėčiau vėl pamatyti, kaip gyvena šis mitologizuojamas ir idealizuojamas miestas.
Kainos. Šiais laikais norint nuvykti į Paryžių nebereikia dvi paras kratytis autobusu. Dabar ir autobusai greitesni, ir keliai geresni. Viskas paprasčiau. Tačiau dar paprasčiau yra įsigyti pigių avialinijų bilietus ir atsirasti Paryžiuje ne per dvi paras, o per dvi valandas.
Gavau „Wizzair“ bilietus į abi puses už 30 eurų. Tai yra pigiau nei traukiniu nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal. Gal man pasisekė: realios kainos į Paryžių yra kiek didesnės, bet paieškojus ir, esant lanksčiam kelionės laiko prasme, nebrangius bilietus tikrai galima rasti.
Kitas, ne toks malonus dalykas, – kad pigios avialinijos iš Lietuvos skraidina į Paryžiaus Beauvais (liet. Bovė) oro uostą, kuris yra apie 100 kilometrų nuo paties Paryžiaus. Todėl atskridus dar pusantros valandos reikia važiuoti autobusu iki Porte Maillot stoties.
Gerai, kad autobusai važiuoja dažnai, bet ne taip gerai, kad autobuso bilieto į Paryžių ir atgal kaina yra 34 eurai. Tai yra net brangiau, nei kainavo mano lėktuvo bilietas...
Patarsiu: nepatingėkite ir nusipirkite autobuso bilietus internetu. Pirkdami juos į abi puses sutaupysite 5 eurus, kuriuos galėsite skirti puodeliui kavos.
Tiesa, taip manydamas, kiek neįvertinau kavos kainų Paryžiuje, nes ankstų rytą tik atvykęs į miestą pirmiausia įsitaisiau lauko kavinėje, ketindamas pasimėgauti rytinės kavos puodeliu. Tada pamačiau, kad sutaupytų eurų net kavai neužtenka. Puodelis kainavo 5,50 euro. Paryžius nėra pigus miestas.
Žinoma, kavą gėriau turistinėje vietoje. Tam tikruose miesto rajonuose, toliau nuo centro, galima ir kavos nebrangiai išgerti, ir pavalgyti už padorią kainą. Tačiau juk nesigrūsi į priemiesčius, kad sutaupytum eurą kitą kavai? Neūkiška kažkaip.
Viešbučiai Paryžiuje taip pat nepigūs, bet mes juk ir nenorime, kad pasaulio meilės sostinė būtų nusipiginusi. Ieškantiems pigesnės nakvynės, siūlau „Ibis“ budget klasės viešbučius. Ten maži plastikiniai kambariukai, tačiau šilta ir lovos patogios.
Prancūzų kalba. Man patinka prancūziški vietovardžiai. Jie gražiai rašomi ir dar gražiau tariami. Žiūrint į metro žemėlapį ir skaitant tokius pavadinimus kaip Champs Elysees, Tour Eiffel, Invalides, Madeleine, Notre Dame, Cluny la Sorbonne, Musee du Louvre sąla širdis. Ir taip romantiškai skamba.
Tik nepatariu tarti taip, kaip skaitote, nes prancūzas nieko nesupras. Ir išvis prancūzai mažai ką supras: anglų kalbą prancūzai moka, švelniai tariant, labai pusėtinai. Net ir kavinėse dažnai reikia baksnoti pirštu į norimą patiekalą, nes susikalbėti su padavėju ar barmenu sudėtinga.
Prancūzai dar gyvena trijų muškietininkų laikais, kai jų kalba buvo laikoma aristokratų kalba. Tačiau iš tiesų dabar viskas kitaip. Ši kalba tik graži, bet toli gražu nebe pasaulinės svarbos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Miestai „tarp“ skrydžių: kas sieja Frankfurtą ir Niujorką?
Kita vertus, galbūt tik man prancūzų kalba atrodo viena sunkiausių kelionių kalbų.Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, slavų kalbų šalyse net ir nemokant vietinių kalbų kažkaip primityviai susišnekėti įmanoma. Prancūzijoje taip nėra, net elementariausių žodžių nesugebu pagauti.
Susisiekimas. Metro Paryžiuje geras ir nebrangus. Važinėjant pirmoje ir antroje zonoje, tai yra Paryžiaus centre ir aplink jį, vienkartinis bilietas kainuoja 1,80 Eur. Jei reikia važiuoti daugiau nei tris kartus, primygtinai siūlau įsigyti dienos bilietą, kuris kainuoja 6 Eur. Keturi važiavimai – ir jūsų dienos bilietas atsipirks.
Esu skaitęs, kad Paryžiaus centras nėra didelis ir jį gana paprastai galima apeiti pėsčiomis. Galiu sutikti su šiuo vaikščiojimo pėsčiomis genijumi tik tuo atveju, jei Paryžiuje turite savaitę. Kitu atveju šiai jo nuomonei visiškai nepritariu ir pabandysiu paaiškinti, kodėl.
Patikėkite: priklausomai nuo paros laiko, eilės į Eifelio bokštą gali būti tikros adrenalino, meilės Paryžiui ir romantikos žudikės.
Taip, apėmus džiaugsmui ir adrenalinui, kad „štai aš Paryžiuje, man gera ir smagu“, galima nueiti nuo Triumfo Arkos iki Eifelio bokšto, ten atstovėti ilgas eiles ir taupant eurus arba jaučiantis šaunuoliu į bokštą lipti pėsčiomis.
Patikėkite: priklausomai nuo paros laiko, eilės į Eifelio bokštą gali būti tikros adrenalino, meilės Paryžiui ir romantikos žudikės. Jei dar pakenčiama eilė būna prie bilietų, tai eilė prie liftų antrame bokšto aukšte būna tokia, kad vien ją pamačius atsiranda pagunda pasvarstyti, kad gal man į tą viršūnę nebe taip stipriai ir norisi, gal smagiau būtų grįžti į viešbutį ir truputį pagulėti apsikabinus butelaitį prancūziško vyno.
Beje, kalbant apie vyną, tai man labai patiko, kad Paryžiuje galima nusipirkti mažus vyno buteliukus. Tai yra patogu tiems, kurie neturi kompanijos ir nori atsigerti šiek tiek vyno, o ne plempti visą butelį.
Grįžtant prie Eifelio bokšto reikalų, rekomenduoju atkentėti visą eilių stovėjimo kančią ir į viršūnę pakilti. Turbūt nenustebsite, jei pasakysiu, kad balto miesto vaizdas iš viršaus yra kerintis. Pakilimas kainuoja 17 eurų. Viršuje už 13 eurų galite nusipirkti dvi nedideles taures putojančio vyno, išgerti jas ir jaustis taip romantiškai, kad romantiškiau jau nebeįmanoma.
Jei po Eifelio bokšto dar turėsite jėgų nupėdinti iki Luvro, tai po jų adrenalino bei jėgų bus likę maždaug nulis, o lankytinų objektų – tiek daug, kad apims nebe džiaugsmas, o noro, bet negalėjimo neviltis. Prie viso to dar bus sugaišta ir daug laiko. O jūsų dar lauks Luvras, Noterdamo katedra, Monmartras, Mulen Ružas, Bastilija, Respublikos aikštė, Naujasis Paryžius, pasiplaukiojimas Sena ir dar daug atrakcijų, kurias gali pasiūlyti meilės miestas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Miestai „tarp“ skrydžių: nenuvertinkite Bergamo!
Liūdnai konstatuosite, kad Paryžius yra didmiestis. Jo centras yra didelis ir įdomiausi objektai išdėstyti gana plačiai.
Todėl mano rekomendacija yra taupyti jėgas nuo pat pradžių, įsigyti dienos metro bilietą ir stengtis visur naudotis metro, net ir nedideliais atstumais. Sutaupysite daug laiko, o vaikščiojimo vis tiek bus tiek, kad dienos pabaigoje jausitės pavargę.
Straipsnio pavadinimas skelbia, jog Paryžius – miestas tarp skrydžių. Tačiau, nors ir labai nenorėdamas, turiu pasakyti, kad tam jis nėra palankus. Paryžius tam per išdidus, nes turi tiek pasiūlyti turistui, kad iš svečio atims visą laiką, visus pinigus ir visą energiją. Jam reikia daugiau nei būti tarpine stotele. Daug daugiau.
Tačiau, jei vis dėlto taip jau nutiko ir Paryžiuje turite tik šiek tiek laiko, siūlau tiesiog atsipalaiduoti ir nepersiplėšti. Vadovaukitės požiūriu, kad vis tiek visko nepamatysite. Susidėliokite prioritetinius dalykus ir laikykitės jų. Neturintys prioritetų, tiesiog pasivaikščiokite Eliziejaus laukais iki Triumfo arkos, išgerkite vyno vienoje iš kavinių, pakilkite į Eifelio bokštą, praplaukite Sena ar nuvykite į Monmartrą. Tiesiog pajuskite Paryžių be streso. O viską apžiūrėsite tada, kai į Paryžių atvyksite kitą kartą ir laiką skirsite tik jam. Juk dažnai lėktuvo bilietas į jį kainuoja tik 30 eurų.
