Bet kokiu atveju Malaizijos turizmo institucijos yra nuveikusios puikų darbą, ir Kvala Lumpūras dabar yra viena populiariausių Pietryčių Azijos krypčių.
Tai yra didelis ir apkrautas Azijos miestas. Žinoma, jis ne toks kaip Džakarta, kuri savo apkrautumu tiesiog gniuždo, ne toks populiarus kaip turistų neatsiginantis Bankokas ir ne toks išsivystęs kaip kaimyninis Singapūras, tačiau tai galingas besiplečiantis megapolis. Nemėgstantiems atostogauti miestuose jis bus stiprus energijos siurbikas. Prie to prisidės ir nuolat čia tvyrantis karštis. Bet, kaip miestas tarp skrydžių, jis gali būti idealus trumpam sustojimui skrendant, pavyzdžiui, į Balio salą ar į kitus regiono kurortus.
Mes Kvala Lumpūre viešėjome pakeliui iš Balio į Singapūrą. Į Singapūrą galima buvo skristi ir tiesiogiai, tačiau būdami taip arti negalėjome praleisti progos pamatyti šį Malaizijos perliuką. Todėl darėme šiokį tokį lankstą, kad dvi dienas pasigėrėtume „purvino susiliejimo“ vardą turinčiu miestu. Juolab kad Pietryčių Azijoje skrydžiai yra labai pigūs, tik nardyk tarp miestų ir džiaukis.
Kvala Lumpūro oro uosto antrasis terminalas yra gigantiškas. Jis atidarytas vos prieš kelerius metus, nes senasis jau nesugebėjo aptarnauti į šalį plūstančių turistų. Naujasis yra toks didelis, kad kol eini išėjimo link, pamiršti, kur prasidėjo maršrutas. Esu matęs daug oro uostų, bet šis man pasirodė pats didžiausias ėjimo nuo lėktuvo išėjimo link prasme.
Oro uostas nuo miesto nutolęs apie 50 kilometrų, ir jį pasiekti galima įvairiais būdais – traukiniais, autobusais, taksi arba naudojantis „Uber“ paslaugomis. Taksi į miesto centrą gali kainuoti apie 20 eurų, todėl jei keliaujate ne vienas, tai yra labai patogu, nes nereikia gaišti laiko su visuomeniniu transportu, kuris ne visada važiuoja greitai.
Mes atskridome jau po dešimtos vakaro, nebenorėjome klaidžioti, todėl išsikvietėme „Uber“ automobilį, kuris mus nugabeno tiesiai namo. Automobilį vairuojantis vaikinukas puikiai kalbėjo angliškai, nes dirbo amerikiečių įmonėje ir per 45 minučių kelionę iki miesto papasakojo daug įdomių dalykų apie savo Kvala Lumpūrą.
Pirmiausia pažymėjo tai, kad miestas jau seniai yra tapęs tautų maišalyne. Apie ketvirtį miesto populiacijos sudaro kinai. Dar apie dešimtadalį – indai. Gausu čia ir indoneziečių, nepaliečių, pakistaniečių ir kitų netolimų tautų atstovų. Pala, sakom, o kaip su pačiais malajais? Dėl jų yra šiokia tokia problema, nes jiems gresia tikimybė tapti mažuma savo pačių sostinėje. Todėl vyriausybė imasi žingsnių, kurie užtikrina malajams lengvesnį gyvenimą nei kitų tautų atstovams. Tie žingsniai yra įvairios lengvatos mokslams, turto įsigijimui ar verslo pradėjimui.
Kitų tautų atstovai gal ir pyksta, bet nieko per daug padaryti negali. O kinams apskritai nereikia jokių lengvatų, jie savo verslą darys ir padarys turbūt geriau nei malajai su savo lengvatomis. Pavyzdžiui, Kvala Lumpūre yra statomas naujas aukščiausias pasaulio pastatas. Spėkite iš vieno karto, kas jį stato. Žinoma, kinai. Ir ne vien tik jį. Daugelį tiek pastatų statybų, tiek kelių tiesimo darbų šalyje atlieka kinų rangovai.
Pastaraisiais dešimtmečiais mieste vis labiau įsigali islamas. Musulmonų čia daugėja, ir miestas tampa islamiškuoju su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kol kas Kvala Lumpūras pakankamai liberalus, tačiau norinčių jį priversti gyventi pagal griežtesnes islamo taisykles daugėja. Jau dabar alkoholio kainos čia yra labai aukštos, palyginti su bendruoju kainų lygiu. Už šalto alaus butelį gatvės parduotuvėje mokėjome 3 eurus. Bet problemų įsigyti alkoholio kol kas nekyla. Beje, nors islamas yra labiausiai paplitusi religija Malaizijoje, daugiausia jo išpažinėjų ir gyvena Kvala Lumpūre bei didesniuose miestuose. Mažesnėse vietovėse islamas nėra dominuojanti religija.
Kadangi tai daugiatautis miestas, kalbos čia taip pat skamba visokios. Natūralu, kad daugiausia girdima malajų kalba, tačiau įvairūs kinų kalbų mišiniai taip pat labai dažni. Dar gausiai kalbama įvairiais hindi, indoneziečių kalbos dialektais ir net japonų kalba. Šią informaciją pateikė „Uber“ vairuotojas, nes aš pats tų kalbų neskiriu ir man atrodė, kad jie visi šneka vienodai. Anglų kalba taip pat yra nesvetima, todėl miestiečiai daugiau ar mažiau bus su ja susipažinę ir esminius dalykus supras. Kita vertus, žinant, kokios milžiniškos įplaukos į šalies biudžetą ateina iš turizmo, tikėjausi, kad vietiniai angliškai kalbės daug geriau, nei jie realiai tą daro.
Taip pat, kaip šaliai, gyvenančiai iš turizmo, Kvala Lumpūre žmonės man pasirodė tik vidutiniškai draugiški. Gal jiems tie turistai tiek įgrisę, kad jau nebesugeba apsimesti draugiškais, pagalvojau. Tačiau Vytas pasidomėjo, kodėl aš manau, kad tie nedraugiškieji yra malajai. Iš tiesų, pagalvojau – mieste reziduoja daugybė imigrantų, ir galbūt tie parduotuvių ar kavinių darbuotojai yra ne vietiniai ir savo Bangladeše ar Kašmyre nėra išmokę elgtis draugiškai. Juolab kad kiek rimtesnėse turistus priimančiose įstaigose, tokiose kaip Petronas bokštuose, dirbantys tarnautojai buvo labai malonūs ir puikiai kalbėjo angliškai.
Nors Kvala Lumpūras yra turtingiausias ir geriausias miestas Malaizijoje, didžiausia miestiečių masė dar nėra tiek turtingi, kaip galėtume įsivaizduoti pagal miesto spindesį. Vietiniai pasakojo, kad, nepaisant smarkiai augančios šalies ekonomikos ir švytinčių dangoraižių, skirtingai nei europiečiai, dauguma malajų negali sau leisti kelias savaites keliauti po Europą, nes tai jiems tiesiog per brangu.
Kvala Lumpūras stengiasi ir kopia aukštyn, tačiau, norėdamas pasiekti šalia esančio kaimyninio Singapūro gerovės lygį, jam teks nudirbti dar daug darbų. Bet bendrame regiono kontekste miestas atrodo puikiai ir akivaizdžiai lenkia Pietryčių Azijos sostinės vardą nešiojantį chaotišką Džakartos miestą, jau nekalbant apie tokius atsilikėlius kaip Rytų Timoras.
Keturių nuo Azijos skirtingumo apsvaigusių lietuvaičių nuotykiai Kvala Lumpūre ir patarimai, ką nuveikti neturint per daug laiko – kitoje pasakojimo dalyje.
