Puerto Riką pernai rugsėjį nusiaubęs uraganas sukėlė tikrą pragarą. Tai – vienas smarkiausių pastarųjų dešimtmečių uraganų, talžiusių šią salą, jo metu vėjo greitis siekė net 250 km/val. Tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros ir susisiekimo su išoriniu pasauliu. Neišvengta žūčių, suniokota šalies infrastruktūra. Pastarąjį kartą ketvirtos kategorijos uraganas Puerto Rike siautė 1932 metais, o smarkiausia audra istorijoje salai smogė 1928-aisiais, tąkart uragano „San Felipe“ vėjo greitis siekė 257 km per valandą.
Šiandien Puerto Rike gyvenimas verda toliau, tiesa, anot M.Rupšio, kai kurie pastatai taip ir liko užkaltais langais ar be stogų, tačiau uragano padariniai suvaldyti.
„Lygiai prieš metus salą nusiaubė uraganas „Marija“, po kurio labai daug namų buvo nusiaubta, prieglaudos nušluotos nuo žemės paviršiaus. Po uragano labai daug žmonių paliko salą, gyventojai turi JAV pilietybę ir išvyko į žemyninę dalį. Dalis jų gyvūnus paliko tiesiog pririštus prie tvoros, kita dalis – oro uoste, nes nepriėmė oro linijos į lėktuvus. Oro uostas buvo pilnas gyvūnų, tragiška situacija.
Žinoma, ir iki tol nebuvo puiki situacija, nes požiūris buvo skeptiškas, iš prieglaudų jų imti niekas nesiveržė, į šiuos gyvūnus žiūrėta tarsi į visuomenės kenkėjus. Įsivaizduokime, kas nutiko po uragano, kai visos prieglaudos nustojo veikti, buvo tiesiog nušluotos, gatvės pilnos benamių, niekas neinvestavo į jokias sterilizavimo programas, atsiranda dar keli šimtai tūkstančių tiesiog paliktų gatvėje gyvūnų. Skaičiuojama, jog per metus benamių kone padvigubėjo ir dabar yra daugiau milijono kačių ir šunų gyvenančių gatvėse“, – pasakoja M.Rupšys, bendrovės „Mars Lietuva“ Korporacinių reikalų vadovas regionui.
Bendrovė, kurios veiklos laukas platus ir viena sričių yra maisto gyvūnams gamyba, organizuoja įvairias savanorystės programas, pavadintas „Mars ambasadoriai“. Jas korporacija įgyvendina įvairiausiose pasaulio šalyse. Sudalyvavęs atrankoje, kurią rengia pasaulinio dydžio kompanija, Mindaugas, dirbantis Gargžduose įsikūrusioje „Mars Lietuva“ gamykloje, Puerto Rike susitiko su dar šešiais programos savanoriais, pastarieji atvyko iš Brazilijos, Australijos, Kanados, Rusijos, Ispanijos ir JAV. Būrys savanorių savaitę plušėjo iš peties.
Ir krikštijo, ir prausė
Į Puerto Riką nuvykusių programos dalyvių misija buvo po patirto uragano prieglaudoms padėti atkurti veiklą.
„Kai nuvykome į prieglaudą, joje niekas net nežinojo, kiek yra gyvūnų. Sakė, apie 500, mes suskaičiavome kone 650. Dalis jų narvuose, dalis laksto teritorijoje. Sukūrėme tam tikrą sistemą, žymėjome narvus, suskaidėme į zonas, sudarėme registrą, „pakrikštijome“ gyvūnus, tai esu krikštatėvis, – juokauja Mindaugas, kaip pats sako, pristigęs fantazijos kartu su kolegomis galvoti šimtus vardų, tad belaužant galvas atsirado Boni ir Klaidas, Tomas ir Džeris.
„Fantazijos trūko lygiai taip pat, kaip ir laiko. Teko greit suktis iš tos situacijos. Porą dienų turėjome partnerius iš vietinės veterinarijos klinikos, kurie mums padėjo atlikti gyvūnams įvairius kraujo testus, sudavėme vaistus nuo kirminų, vabzdžių sukeltų ligų, nes pastarieji yra didelė problema dėl karšto klimato. Testai parodė, kad kas trečias gyvūnas turi tam tikrų infekcijų, ligų, kenčia dėl kailio, odos, akių problemų. Labai rimtų ligų sukelia vabzdžiai, kurie po oda padeda lervų“, – pasakojo savanorystės programoje Karibuose pabuvojęs klaipėdietis.
Puerto Rike, kaip pats sako, kliuvo visokiausio „plauko ir kvapo“ darbų, po kurių rūbų jau nebesinorėjo vežtis atgalios. Prieglaudoje komanda valė narvus, šunis maudė, fotografavo, aprašė, davė vardus, ėmė kraują, atliko testus, iš kurių apmokyti žymėjo gyvūnų ligas.
Vietinė komanda ketina talpinti šunų nuotraukas interneto platybėse ir ieškoti šiems naujų namų. Pradžia įkvepia ir teikia vilties, mat partneriams iš JAV gimusi idėja šunis reklamuoti valstijose, panašu, pasiteisino ir jau pastebimi pirmieji rezultatai. Vienoms avialinijoms sutikus nemokamai gabenti augintinius, iš Puerto Riko į naujus namus Amerikoje išskrido apie 500 gyvūnų.
„Tai maža dalis lyginant su tuo milijonu, bet jau pokytis!“, – džiūgauja Mindaugas, supratęs, kiek daug mūsų šalyje daroma dėl benamių gyvūnų.
Pabuvojęs svečioje šalyje sako pajutęs dvejopus jausmus, viena vertus, buvo įkvėptas, kiek daug gali per savaitę nuveikti „į vieną katilą sumesti“ žmonės, vienas kito nepažinoję ir nematę, susibūrę dėl vieno tikslo, kita vertus, apėmė neviltis matant, kiek daug gyvūnų klajoja gatvėmis ir skersgatviais.
Trūksta savanorių
Prieglaudose, pasak ten pabuvojusio Mindaugo, itin trūksta savanorių, taip pat ir paramos, valdžios dėmesio šiai problemai.
„Situacija prasta. Maistas gaunamas iš paramos. Prieglaudoje, kur daugiau nei 600 šunų, mūsų skaičiavimais, dešimčiai dienų išmaitinti šunis reikia beveik 4 000 dolerių. Tai labai daug, – pasakojo klaipėdietis. – Mūsų užduotis buvo sugeneruoti idėjas, kurios prieglaudai galėtų pagelbėti. Prieš išvykdami pristatėme savanorystės prieglaudoje gaires. Surašėme patarimus norintiems prisidėti. Kad nereikėtų blaškytis, surikiavome patarimus, ką gali padaryti žmogus, atėjęs vos keletui valandų, ką gali nuveikti, jei turi dieną ar keletą dienų.
Kalbėjome ir apie edukacinius projektus, kad reikia šviesti visuomenę. Juk net ir surenkant milijoną gyvūnų į prieglaudas, tai nėra tvarus sprendimas. Net ne namų ūkis, o kone kas antras žmogus, vienas iš trijų salos gyventojų, turėtų pasiimti po gyvūną iš prieglaudos, o tai neįmanoma. Reikia kovoti su priežastimi, šviesti visuomenę. Kalbėjome, kaip galima vykdyti švietimo projektus, prieglaudose dalintis informacija su žmonėmis, reikia kalbėtis su valdžios atstovais, rasti lėšų benamių gyvūnų sterilizacijos programoms“.
Svetur pabuvojęs M.Rupšys sako supratęs, kiek daug projektų Lietuvoje vykdoma dėl gyvūnų gerovės, ir kaip malonu buvo dalintis iniciatyvomis, kurios buvo priimtos su nuostaba.
Sužavėjo senamiestis
Savaitę Puerto Rike praleidęs Mindaugas prieš išvykdamas turėjo galimybę gerą pusdienį pasidairyti po sostinę San Chuaną. Miestas klaipėdiečiui paliko didelį įspūdį.
„Įvairiai gražus“, – kelionės įspūdžiais dalijasi jis. Turėdamas progą pasakoja nuklydęs ir į mažiau išpuoselėtą rajoną.
„Nuklydau specialiai, nes ten labai gražu, bet, turiu pripažinti, nejauku vaikščioti. Vaizdas liūdnas – apleisti pastatai, o juose ir gyvūnai“, - pasakoja Mindaugas.
Lietuvį sužavėjo ir vietiniai gyventojai, atsipalaidavę, nuolat besišypsantys, nusiteikę padėti.
„Tai Karibai, gyvenimas kitoks. Siestos jie neturi, bet pietauti sau leidžia ilgiau nei mes Europoje. Pas juos darbai vyksta lėčiau nei pas mus“, - pastebėjo Mindaugas.
Skatina savanorystę
Korporacija „Mars“ tokio pobūdžio projektus vykdo jau dešimtmetį. Korporacijos darbuotojai, sudalyvavę vidinėje atrankoje pagal savo darbo pobūdį, vyksta į įvairiausias pasaulio šalis nuo JAV iki Ganos ar Indijos, kur įsijungia į vietos iniciatyvas nuo benamių gyvūnų globos iki kakavos pupelių efektyvaus auginimo, mat saldumynus gaminanti bendrovė yra viena didžiausių kakavos pupelių pirkėjų pasaulyje.
Savanorystės projektai įgyvendinami ir vietiniu mastu. „Mars Lietuva“ darbuotojai kasmet savanorystei skiria apie 700 valandų, daugiausiai prisidėdami prie gyvūnų gerovės iniciatyvų.
