Per Dubysos regioninį parką vinguriuoja ir Miško takas – pėsčiųjų maršrutas, apimantis gražiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kampelius. Šiame straipsnyje pristatome, ką gi įdomaus galima pamatyti ir nuveikti Miško tako atkarpose, kurios vingiuoja per Dubysos slėnius.
Atkarpa – žygeiviams „gurmanams“
Miško tako maršrutas „Dubysos slėnio krantais“ suskirstytas į šešias atkarpas: jo pradžia –Vilkija, o pabaiga – Dengtilčio kaimo vandens malūnas. Kiek įdomybių galima pamatyti žygiuojant šiuo keliu: Ringovės piliakalnis, to paties pavadinimo entomologinis draustinis, istorinis Čekiškės senamiestis, šios gyvenvietės sinagoga, Ariogalos miestelis. Galėtume vardinti ir vardinti. Visgi, ypatingą dėmesį norime skirti Dubysos regioninio parko atkarpai – žmonėms, kurie mėgsta leisti laiką gamtos apsuptyje, čia išties verta apsilankyti.
Užlietos pievos, nedideli miškų masyvai, pavienės sodybos, kaimeliai bei takas, kuris vinguriuoja stačiais krantų šlaitais aukštyn ir žemyn, tokiu būdu užtikrindamas įsimintiną žygiavimo patirtį – toks yra Dubysos regioninis parkas. Išskirtinis reljefas keliautojams pėsčiomis čia padovanoja kone „gurmanišką“ žygiavimo patirtį. Tik nepamirškite pasiimti savo fotoaparato, esame tikri, jog atrasite neeilinių kadrų.
Įdomių lankytinų objektų, regioniniame parke, taip pat nestinga: nuo Ročiškės piliakalnio (beje, spėjama, jog čia galėjo stovėti karaliaus Mindaugo Vorutos pilis) iki Betygalos muziejaus, Burbiškių dvaro, daugiakamienės liepos, Vytauto paminklo, beždžionių tilto, Šv. Jono šaltinio ir kt. Tad pasiruoškite tinkamą žygiui aprangą, pasidomėkite maršrutu ir pažinkite šį, išties išskirtinį, Lietuvos kampelį!
Įdomybių gausa: nuo piligrimų traukos centro iki gervių stebėjimo
Pabuvoję Dubysos regioniniame parke bei apžiūrėję regioninio parko direkcijoje įrengtą interaktyvią ekspoziciją, leiskitės į kelią toliau: maršrutas net du kartus, apsukęs ratą, kerta gilų Dubysos slėnį, kol galiausiai pasiekia garsųjį Lyduvėnų tiltą. Ar žinojote, jog šis tiltas – ilgiausias ir aukščiausias geležinkelio tiltas ne tik Lietuvoje, tačiau ir Baltijos šalyse?
Galiausiai, maršrutas vinguriuoja link Šiluvos – miestelio, kuris itin lankomas piligrimų, tikinčių, jog čia, anksčiausiai visoje Europoje, apsireiškė Šv. Mergelė Marija. Rugsėjo mėnesį Šiluvoje vyksta atlaidai, o kiekvieno mėnesio 13 d. švenčiama Marijos diena. Miestelyje įsikūręs piligrimų centras ir muziejus, stovi įspūdinga bazilika, kurios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. Taip pat yra koplyčia, kurioje stūkso legendinis akmuo – tikima, jog būtent ant jo apsireiškė Šv. Marija.
Tiesa, gamtos gerbėjai Šiluvos apylinkėse taip pat atras įdomybių. Teritorija – miškinga. Tačiau tuo pačiu čia gausu ir pievų bei laukų, kuriuose, pavasario bei rudens mėnesiais, galima išvysti besimaitinančias ar tiesiog besiilsiančias gerves. Šie paukščiai – labai visuomeniški, migruodami susirenka į itin didelius būrius. Pasakiškas vaizdas! Galiausiai, Miško takas nuvingiuoja į Žemaitiją, o tiksliau – Tytuvėnų regioninį parką. Kalvos, miškingos ir ežeringos apylinkės, pelkės – kraštovaizdis čia taip pat sunkiai nusakomas žodžiais: būtina pamatyti savo akimis.
Nakvynė ant Dubysos kranto
„Dubysos slėnio krantų“ maršrutas – 141 km ilgio. Tad norint jį visą pereiti, reikia 6 arba 7 dienų. Žinoma, nebūtina viso kelio eiti vienu ypu: galima pasirinkti labiausiai dominančias atkarpas. Vis dėlto, jeigu esate „užkietėjęs“ žygeivis ir trokštate pereiti visas šias atkarpas vienu kartu – apsistojimo vietas nakčiai galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie Miško taką, maršrutą ir nakvynės vietas rasite čia.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą LLI-448 „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“ (Žygių projektas).
Projektas iš dalies finansuojamas 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Projekto biudžetas – 788 100 Eur. Iš jų – Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 669 900 Eur.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
