Miško keliuku per Kurtuvėnų regioninį parką
Kurtuvėnų regioninis parkas – vieta, kurią, viešint Žemaitijoje, tikrai verta aplankyti. Ypač tiems, kurie mėgsta leisti laiką gamtos apsuptyje. Pažintiniai takai, jaukūs miško keliukai, ryškios, ledynų suformuotos reljefo formos, žuvininkystės tvenkiniai, maži ežerėliai, nedidelės pievomis apaugusios kalvos ir tyras oras – tikra idilė tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio.
Lankytinų objektų, šiame regioniniame parke, taip pat nestinga. Nuo gamtos sukurtų grožybių, tokių kaip Dengtilčio atodanga, Geluvos ežeras, didingasis Zuikiškės ąžuolas ar paukščių draustiniu paskelbtas Juodlės ežeras, iki žmogaus kūrinių: Kurtuvėnų dvaro sodybos ar Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Beje, Kurtuvėnų dvaro arklidėse įkurtas ir unikalus muziejus – Gyvasis žirgo muziejus. Čia galima ne tik apžiūrėti skirtingus žirgus, tačiau ir jais pajodinėti, pasivažinėti autentiška karieta, bričkele ar dvikinkiu vežimu.
Ten, kur rinkdavosi Žemaitijos raganos
Susipažinę su Kurtuvėnų regioniniu parku, leiskitės į žygį Miško taku toliau. Kelias tęsiasi pro Šaukėnus, kerta vieną iš didžiausių Lietuvos upių – Ventą, vinguriuoja pro mažus miestelius, miškus, kol galiausiai, aplankius daug įdomybių, pasiekia aukščiausią Žemaičių aukštumos vietą – Šatrijos piliakalnį. Ne be reikalo sakoma, jog tai – viena gražiausių Žemaitijos kalvų. Nuo jos atsiveria atviruko vertas apylinkių vaizdas. Beje, tikima, jog būtent čia rinkdavosi visos Žemaitijos raganos. Ką gali žinoti, gal kokią žavią raganaitę sutiksite ir jūs?
Vėliau maršrutas veda į Varnių regioninį parką. Šiam gamtos kampeliui išskirtinumo suteikia aukštos kalvos ir ežerai. O kur dar daugybė pelkių, kurios pasižymi biologine įvairove. Apsilankyti šiame regioniniame parke rekomenduojame ir tiems žmonėms, kurie domisi ornitologija arba tiesiog žavisi paukščiais: Varnių duburyje tyvuliuojantys ežerai ir pelkynai – vienos vertingiausių teritorijų paukščiams visoje Lietuvoje. Tikrai turėsite į ką paganyti akis!
Gamtos ir architektūros sąlytis
Viešnagė Žemaitijos sostinėje Telšiuose, pažintis su Germanto kraštovaizdžio draustiniu bei Plinkšių miško biosferos poligonu, žygiai pro natūralias ganyklas ir pievas – šiame Miško tako maršrute netrūksta tiek įdomių stotelių, tiek užburiančių pakelės vaizdų. Beje, būtent šių apylinkių pievose galima išvysti dirvinius vieversius, dar vadinamus vyturiais – jų čirenimas tarytum pažadina gamtą ir suteikia naujų jėgų.
Galiausiai, pasiekiama dar viena išskirtinė stotelė – Žemaičių Kalvarija. Šioje istorinėje gyvenvietėje, įsikūrusiose ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis. Čia gausu tiek vertingo kultūrinio paveldo, tiek gamtos kūrinių. Tuo pačiu, Žemaičių Kalvarija – vienas reikšmingiausių piligrimų centrų Lietuvoje, kuris įtrauktas į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Kasmet, liepos mėnesį, miestelio atlaidai sulaukia daug tikinčiųjų. Visgi, ne tik liepą, o visais metų laikais čia yra kuo pasigrožėti – rekomenduojame apsilankyti.
Kelias artėja link Latvijos sienos
Vingiuodamas po Žemaitiją, Miško takas po truputį ima artėti link Latvijos sienos. Visgi, pakeliui dar tikrai yra kur stabtelti. Žemaitijos nacionalinis parkas su nuostabaus grožio kalvomis, poilsiautojus viliojantis Platelių ežeras, Salantų miestas ir regioninis parkas – tai tik kelios, šiame maršute, esančios lankytinos vietos. Galiausiai pasiekiamas Skuodas, kuris dar vadinamas kuršių kraštu, mat prieš daugiau nei tūkstantmetį čia gyveno karingai nusiteikusi kuršių gentis.
Skuodo miesto parkas, Skuodo muziejus, įvairūs paminklai, Šv. Trejybės bažnyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia – pasivaikščioti po šį miestą ir pažinti jo lankytinas vietas tikrai verta. O toliau... Toliau Miško takas kerta sieną ir vinguriuoja Latvijos teritorijoje – ten gausu naujų įdomybių.
Daugiau informacijos apie Miško taką, Žemaitijoje esančias jo atkarpas bei apgyvendinimo vietas rasite čia:
https://baltictrails.eu/lt/forest/itinerary/25
https://www.atostogoskaime.lt/
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą LLI-448 „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“ (Žygių projektas).
Projektas iš dalies finansuojamas 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Projekto biudžetas – 788 100 Eur. Iš jų – Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 669 900 Eur.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
