Kolumbijoje nuolatos grobiami turistai?
Kone kiekvienas, prasitaręs apie planuojamą kelionę Kolumbijon, sulaukia skeptiškos draugų reakcijos, palydimos klausimu: „nebijai, kad tave gali pagrobti“? Panašu, kad tai pats gajausias mitas, subliūkštantis vos po kelių dienų viešnagės.
Dar visai neseniai Kolumbiją gaubė chaoso lydimas smurtas, kurį kėlė „FARC“ sukilėlių teroristiniai aktai, žmonių grobimai ir nešvaraus narkotikų verslo ypatumai. Pasikeitusi valdžia puikiai panaudojo JAV paramą – „išsišlavė“ miestus, sukilėlius išguidami atokiai nuo turistinių maršrutų, gilyn į džiungles. Tiesa, gatvėse vis dar patruliuoja gausios kariško stoto policininkų pajėgos. Jų fizinis pasirengimas tobulas, o ant peties – koviniai automatai. Nors tvarkdariai atrodo ganėtinai grėsmingai, jie yra ypatingai draugiški – visada noriai bendrauja su turistais ir praeiviais, tad net pasimetus žemėlapyje, rekomenduojama kreiptis į juos.
Visgi saugumas gėdos nedaro. Nuo neramių laikų išlikęs įprotis, vos tik automobiliui sustojus, uždaryti langus. Arba vakarais važiuoti net ir per raudoną šviesą, aišku, jei tai netrukdo kitiems eismo dalyviams. Taip pat, nesvarbu koks paros metas, prie pasiturinčio žmogaus automobilio nuolatos prilipęs policininko vairuojamas motociklas. Kalbama, kad kadaise plačiai paplitę grobimai būdavo nutaikyti būtent į turtuolius – žioplinėjantys turistai rimtiems kriminalinio pasaulio veikėjams niekada nebuvo įdomūs.
Mobiliuosius telefonus turi tik pasiturintys žmonės?
Pamenate laikus, kai telefoną turėti buvo prabanga? Ne kiek dėl aparato kainos, kiek dėl milžiniškos sąskaitos, ateinančios vos po kelių minučių pokalbio. Šiandieninėje Kolumbijoje situacija panaši – mobiliuosius įrenginius savo kišenėse nešiojasi tik geras pajamas gaunantys žmonės.
Tačiau vietiniai didelės bėdos nemato. Gatvėse galite sutikti vadinamuosius „minučių pardavėjus“. Su savimi jie turi bent keletą, trumpomis grandinėlėmis pririštų, telefonų. Sumokate simbolinį mokestį ir kone nugara susirėmę su kitu klientu galite pliurpti nors ir ištisą valandą.
Pikti ir nieko apie Lietuvą nenutuokiantys vietiniai?
Akivaizdu, kad šiam mitui pradžią davė anksčiau aptartas nesaugios šalies įvaizdis. Iš tikro svetimšalis vietiniams yra savotiška egzotika, tad nenustebkite jei gatvėje prie jūsų prišoks jaunuolis, norintis įbrukti ne mažavertę prekę, bet pasiteirauti iš kur atvykote ir palinkėti gerų atostogų.
Susidūrę su Kolumbijos žmonėmis priminkite, kad atvykote iš Antano Mockaus gimtinės. Lietuvių kilmės politikas kadaise ėjo sostinės mero pareigas, tad dauguma sutiktųjų net ant žemėlapio galėtų tiksliai parodyti mūsų mažą valstybę.
Turistai šypsosi, kad čia bijoti reikia ne žmonių, o atokiau už miesto knibždančių nuodingų gyvačių ir vorų. Jautresnius gali nemenkai išgąsdinti ir sprindžio dydžio tarakonai, kurie iš tiesų nė kiek nepavojingi.
Kolumbijoje neįmanoma susikalbėti nei angliškai, nei rusiškai?
Dauguma lietuvių gana gerai kalba dviem kalbomis – anglų ir rusų. Tačiau Kolumbijoje jos abi mažai naudingos. Tobuliausia jei žinote bent frazę ispaniškai.
Visgi baimintis nėra dėl ko. Žmonės draugiški ir paslaugūs, tad greit su kiekvienu jų surasite bendrą gestų ir simbolių kalbą. Tiesa, net mažiausiuose miesteliuose įsikūrę viešbučiai turi bent vieną žmogų, su kuriuo angliškai susibendrausite be didesnių problemų.
Kelionių į Kolumbiją specialistai – kelioniuakademija.lt
