Turbūt daugelis sutiksite, kad yra šalių, kurios dėl visai nesuprantamų priežasčių stengiasi labai jau apsunkinti turistų patekimą į šalį. Tarkim, Turkmėnistanas. Lyg ir kviečia apsilankyti, susipažinti su jų kultūra, pajodinėti arkliais, paragauti įmantrių patiekalų, bet niekur neužsimena, kiek prireiks kantrybės norint gauti vizą. Gal tam, kad atvykęs mėgautumeisi kiekvienu smėlio grūdu?
Pagal planą Trukmėnistano vizas užsisakyti nusprendėm Briuselyje, Belgijoje, o atsiimti Baku, Azerbaidžiane. Kol nesužinojom, kad būtent tą dieną belgai švenčia Nepriklausomybės dieną.
„Bijau, kad niekas nedirbs, nes juk šventė. Ir paskambinti negaliu, nes sekmadienis, – ramiu ir monotnišku balsu bandė padėti Gento (Belgija) kempiningo darbuotojas Tomas. – Ir į Briuselį mašina nevažiuočiau... Nors pats nevairuoju, bet tikrai tai būtų kančia. Galit žinoma pabandyti... Bet nerekomenduoju“, – toliau ramiai pokalbį tęsė Tomas.
Alternatyvos? Nevažiuoti į Turkmėnistaną negalim, juk Dominykai pažadėjom, uždegti gimtadieninio torto žvakutes nuo Velnio duobės. Bet be vizos niekas mūsų ten net neįleis.
Pasirinkimai – Frankfurtas, Viena arba Ženeva.
Apie belgiškas bulvytes
Jei kada lankysitės Gente (Belgijoje) rekomenduojame apsilankyti liepos pabaigoje, kai prasideda dešimties dienų muzikos festivalis skaičiuojantis beveik du šimtus metų ir kasmet pažeriantis vis daugiau naujovių ir įvairiausio plauko atlikėjų, profesionalių ir megėjų. Tiesa, paskutinė festivalio diena vadinama tuščių piniginių diena... Gal dėl nepakartojamų bulvyčių ir šalto alaus? O prie bulvyčių būtinai paragaukit tradicinį belgišką sumuštinį su „Prepare“ įdaru...
Apie Ženevos krapus
Šveicarija yra Šveicarija. Tokią frazę galima pasakyti laikant pasus su Turkmėnistano vizomis, kurias gavom, per maždaug dvi valandas... Nors besidominti dar prieš kelionę, tokie vizų gavimo, tuo labiau tranzitinių, variantai ne tik kad nebuvo svarstyti, bet net ir negalimi.
Nežinau, ar čia Justino talentai įkalbėti žmones padaryti kažką, ko niekas kitas nedaro, ar vistik Šveicarija yra Šveicarija ir jei nori išleisti pinigų, kaip šiuo atveju vizos mokesčiui, jie padės tai padaryti kiek įmanoma greičiau.
Ženeva visai simpatiškas miestas. Per labai trumpą laiką gerokai paploninantis pinigines. Užkliuvo keistas reiškinys bankų, laikrodžių ir šokolado šalyje – klombose vietoje spalvingų gėlių žydi paprasčiausi krapai.
Pakeliui užsukom į Milaną, prabėgome Veneciją, kur turbūt geriausia važiuoti žiemą, kad išvengti masės turistų besistumdančių siaurose gatvelėse. Šiek tiek pailsėjome Plitvicos nacionaliniame parke Kroatijoje. Toliau – Balkanai, bet apie tai jau kitą kartą.
