Tokiu būdu siekiama pažaboti UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje siautėjančius bekelės chuliganus, kurie žemės ūkio technikai prilygstančiomis transporto priemonėmis ardo jautrią miškų paklotę, siautėja kopose, pajūryje.
„Bus nusiųsta labai aiški žinutė: pramogai naudojami keturračiai Neringoje yra nepageidaujami. Tas 500 eurų mokestis – atgrasymo priemonė. Jei nepadės, padidinsime dar labiau. Vietiniams gyventojams ar įmonėms, kurios keturračius naudoja ne pramogai, galios ta pati tvarka, bet su tam tikromis išlygomis“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo Neringos miesto meras Darius Jasaitis.
Didžiausias mokestis
Nežabojamas keturratininkų siautėjimas paveldosauginiuose ar gamtos vertybe laikomuose objektuose, kitose neleistinose vietose aktualus visai Lietuvai, tačiau šią žiemą chuliganai nusitaikė į Kuršių neriją. Vienas po kito fiksuoti atvejai, kai bekelės transporto priemonėmis buvo išmaurota miškų paklotė, išvažinėti smėlio kalnai, pajūrio palvė.
Vietiniai pastebėjo, kad keturračius, vadinamuosius bagius, žmonės specialiai atsigabeno į pusiasalį karantino metu, mat nemažai piliečių turi antruosius būstus Neringoje, išsinuomojo apartamentus mėnesiui ar dviem.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovybė liūdnai konstatavo, jog tai, kas yra vertingiausia nerijoje, dabar tapo vandalų pasilinksminimo vieta.
Chuliganų neatbaido ir tai, jog už važinėjimą autotransporto priemonėmis Kuršių nerijoje ne kietąja kelio danga gresia bauda iki 900 eurų ir dar gali būti paskaičiuota gamtai padaryta žala.
Reaguodami į susidariusią situaciją Neringos politikai ėmėsi prevencijos: parengtas ir kitą savaitę miesto Taryboje bus svarstomas vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į minėtą savivaldybę mechaninėmis transporto priemonėmis tvarkos pakeitimas. Net neabejojama, kad drastiškoms priemonėms bus pritarta, nes žalią šviesą jau uždegė klausimą svarstę Tarybos Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo bei Aplinkos apsaugos ir turizmo komitetai.
Anot pastarojo pirmininko Vaido Venckaus, 500 eurų teks sumokėti ir keturratininkams, ir į juos panašius triračius motociklus turintiems asmenims. Dabar daugiausiai (70 eurų) už įvažiavimą reikia mokėti per 30 vietų turintiems autobusams.
„Prieš gerą dešimtmetį panašiu būdu atsikratėme per pusiasalį tranzitu važiavusių automobilių ir vilkikų. Jiems buvo nustatytas, regis, 1 tūkst. litų mokestis. Šis sprendimas buvo efektyvus, nes nei „fūros“, nei parduoti užsienyje skirtos mašinos per neriją į Kaliningrado sritį nebevažiuoja. Tikimės, kad ir keturratininkus tokiu būdu pavyks atbaidyti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Tiesa, Neringos gyventojams nors ir galios analogiška tvarka, vis dėlto joje bus tam tikrų išlygų, mat pusiasalyje keturračius turi ne viena žvejybos įmonė. Šiomis transporto priemonėmis vykstama į žūklės vietas, žiemą ledu gabenami stintautojai.
„Gali žmogus transportuoti keturratį į žemyną dėl techninių gedimų, norėdamas jį registruoti ir vėliau gabenti atgal į Neringą. Arba įsigijęs naują. Tačiau tokiais atvejais vietiniai lengvatą galės gauti tik raštiškai kreipęsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir dokumentais įrodę, jog transporto priemonė bus naudojama ne pramogai, o darbui“, – teigė V.Venckus.
Tarybos Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto vadovas Arūnas Burkšas informavo, jog sukčiauti esą nepavyks.
„Jei bus įvežamas keturratis ir bus pasinaudota vietiniams taikoma lengvata, Savivaldybė, policija turės transporto priemonės ir jos savininko duomenis. Jei Neringos gyventojas nesugebės pagrįsti, jog keturratį gabena ne pramogai, jis turės mokėti 500 eurų“, – teigė politikas.
Kita vertus, Neringoje pasigendama ir griežtesnės kontrolės ratuotų gamtos chuliganų atžvilgiu.
„Ar svečias, susimokėjęs 500 eurų, galės važinėti Kuršių nerijoje kur nori? Susimokės vieną kartą ir siautės. Drausti yra paprasčiausia, tačiau turi būti vykdoma ir kontrolė. Jos mechanizmo pasigendu. Aktyviau veikti bei baudas skirti turėtų ir policija, ir aplinkosauga“, – sakė jis.
Begalvių kariauna
Peržvelgus Lietuvoje egzistuojančių keturratininkų klubų pavadinimus galima įtarti, kad šiomis transporto priemonėmis važinėjasi išties agresyvūs žmonės. „Bekelės vilkai“, „ATV monstrai“, „Bekelės begemotai“, „Pelkių siaubai“… Tai – tik keletas iš oficialių organizacijų užvardijimų. Vis dėlto, anot Lietuvos keturratininkų asociacijos „ATV fanai“ prezidento Pauliaus Vaisneiderio, vieši klubai vienija taisyklių paisančius žmones.
„Gamtą, piliakalnius, nerijos kopas ar pajūrį niokoja dažniausiai jokioms keturratininkų organizacijoms nepriklausantys asmenys, paprasčiausi vandalai.
Jei žmogus ant pečių neturi galvos, jis žalos gali pridaryti bet kur: tiek smėlynuose, tiek pelkynuose.
Mes stengiamės važinėtis tik ten, kur leidžiama, prieš žygius analizuojame žemėlapius, įsijungiame navigaciją. Tačiau visada bet kurioje bendruomenėje rasis veikėjų, kurie gadins reikalus, bus tuo šaukštu deguto medaus statinėje. Griežtai pasisakome prieš važinėjimą po Kuršių nerijos gamtinius objektus“, – sakė jis.
Keturračių entuziasto svarstymu, po šios žiemos skandalų pusiasalyje buvo galima tikėtis, kad politikų kantrybė baigsis ir šie imsis drastiškų priemonių.
„Tai – ne pirmoji kregždė, nes kito kurorto – Birštono – valdžia uždraudė į miestelį įvažiuoti ne tik keturračiais, bet ir motociklais. Beje, mūsų valstybės teisinė sistema yra tokia, jog nebaudžiamam mauroti draudžiamomis vietomis yra labai paprasta. Prieš kurį laiką keturračius registravo kaip žemės ūkio techniką. Dabar tokios registracijos nebevykdomos. Apie 90 proc. visų keturračių – neregistruoti, nes to tiesiog neįmanoma padaryti dėl skylėtos, nesutvarkytos teisinės bazės. Todėl žmonės ir jaučiasi atsipalaidavę: nei numerių valstybinių nėra, nei savininkas žinomas“, – pasakojo P. Vaisneideris.
Esą šiuo metu Lietuvoje registruojami tik iki 15 kW galios keturračiai, nors dauguma naudojamų – daug galingesni.
