Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Kordobos „Alcázar de los Reyes Cristianos“ yra matomas iš toli, jis – pačioje miesto širdyje, jo tikrai nereikia ieškoti žemėlapyje klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvėmis, tačiau jo lankymas „kitam kartui“ dažniausiai paliekamas dėl laiko stokos. O kas, jei šiai lankytinai vietai rastumėte pusantros valandos laiko net ir labai intensyviame dienos plane?
Romėnų laikais čia stovėjo muitinė, vėliau perstatyta į nedidelę tvirtovę, kuri buvo skirta netoliese esančio tilto ir upių uosto apsaugai. Kordobos emyras tvirtovę išplėtė – pastatė vandens kėlimo ratą, išplėtė sodus ir įkūrė čia savo rezidenciją, tuo suteikdamas jai alkazaro (sustiprinta rezidencija Ispanijoje, pastatyta pagal musulmonų architektūros tradicijas) statusą.
Rekonkistos metu tvirtovė buvo visiškai sugriauta, po to atstatyta ir... vėl gerokai suniokota jau krikščionių tarpusavio karų metu, todėl dabartinis alkazaras savo architektūra ir planavimu gerokai skiriasi nuo arabiškų prototipų.
Tvirtovė yra stačiakampio plano, aprėminta aukštomis akmenų sienomis ir keturiais kampus žyminčiais bokštais. Todėl iš išorės ji atrodo gana niūriai. Iš vidaus alkazaras atrodo labiau panašus į rezidenciją, nes Alfonsas XI – pirmasis karalius pradėjęs jo statybas, nors ir laikėsi viduramžių gotikos tradicijų, paliko ir modejar stiliaus „inkliuzų“.
Tikrai įspūdingai atrodo keturių kambarių arabiškų pirčių kompleksas, kuris buvo specialiai pastatytas karaliaus meilužei Leonorai de Guzman, arabiška stilistika išlikusi ir Patio de Moriscos kieme, iš kurio galima patekti į milžiniško dydžio sodus.
Krikščionių karaliai ėmėsi atkūrimo darbų, bet procesas truko labai ilgai.
Manoma, kad pirmuosius augalus – banano medžius – šioje teritorijoje pasodino pats Julijus Cezaris, paskirtas į tuometinę Kordobą kvestoriaus pareigoms. Vėliau čia darbavosi arabų sodininkai, tačiau kalifo rezidenciją perkėlus į kitą vietą, sodai buvo apleisti.
Krikščionių karaliai ėmėsi atkūrimo darbų, bet procesas truko labai ilgai ir dabartinis sodų vaizdas atsirado tik XX amžiaus viduryje.
Būtinai pasivaikščiokite sodo terasomis ir takais, pasimėgaukite fontanų ir baseinų suteikiama gaiva. Gražiausias sodų ir juos puošiančių baseinų vaizdas atsiveria nuo alkazaro bokštų. Sodai iki šiol yra laistomi vandeniu, kuris romėnų statytu Aqua Fontis Aurea akveduku atiteka iš Siera Morenos kalnų.
Paskutiniai karaliai, čia įkūrę savo rezidenciją Granados karo metu, buvo Los Reyes Católicos – Izabelė I ir Ferdinandas III. Perkėlus Ispanijos sostą į užkariautą Granadą, tvirtovė buvo perduota inkvizicijai, kuri čia įrengė teismą ir kalėjimą, veikusį net iki 1810 metų.
1951 metais Kordobos miesto meras pradėjo sunkią kovą dėl šios vietos rekonstrukcijos ir gražinimo miestui, o 1994 metais alkazaras buvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą kaip Kordobos centro dalis.
Alkazaro tvirtovės menėse priimti sprendimai keitė pasaulį. Jo bokšte buvo kalinamas paskutinis Granados karalius Boabdilas, kuris išsipirko pinigais ir palikęs įkaitu savo sūnų išėjo kariauti prieš savo brolį.
Čia gimė būsimoji Portugalijos karalienė Marija Aragonietė. Tvirtovės menėse buvo planuojamas Granados karas ir vadovaujama Kanarų salų užkariavimui. O Kristupas Kolumbas Kordoboje laukė beveik metus, kad galėtų Ispanijos karaliams pristatyti naujo kelio į Indiją idėją.
Nepraleiskite progos prisiliesti prie šių įvykių, pasigrožėti nuo bokštų atsiveriančiais Kordobos miesto vaizdais, pailsėti sodo augančių medžių pavėsyje.
