Na, bent jau aš būtent transporto priemonių ekspozicijoje praleidau daugiausiai laiko. Ir ne šiaip sau – vos įžengus į šią salę eksponatų gausa užima kvapą. Atrodo, kad nėra vietos, į kurią pažvelgęs nepamatytum kažko įdomaus. Čia galite pamatyti mano trumpą fotoreportažą iš šio muziejaus. Apačioje išrikiuoti automobiliai, šalia jų išdidžiai stovi juodi garvežiai, švediška tanketė, kiek toliau pamatytumėte ir jachtą. Antrame atvirame salės aukšte – motociklai, tarp kurių ir pirmasis serijinės gamybos motociklas „Hildebrand & Wolfmüller“, rašo „Aviacijos pasaulis“.
Trečiasis aukštas yra skirtas aviacijai. Čia palei sienas išrikiuoti patys įvairiausi eksponatai – nuo lakūnų uniformų ir įrangos iki įvairių istorinių orlaivių modelių. Na, o pats viršutinis, ketvirtasis salės aukštas yra skirtas vandens transportui. Čia pakilus labai patogu iš arti apžiūrėti salės palubėje kabančią orlaivių gausą.
Iš tikrųjų, vienas iš įspūdingiausių Nacionalinio technikos muziejaus lėktuvų stovi ant žemės, jaukiai įsitaisęs tarp „Mercedes-Benz“, „Tatra“ ir „Aero“ automobilių stovi Antrojo pasaulinio karo laikų „Supermarine Spitfire“.
Tai – vienas garsiausių Antrojo pasaulinio karo naikintuvų, tikras britų pasididžiavimas ir džiaugsmas entuziastų akims. Maždaug 60 „Spitfire“ lėktuvų tebeskraido ir šiandien, tačiau daug daugiau jų galima pamatyti muziejuose.
Įvairios „Supermarine Spitfire“ versijos buvo gaminamos nuo 1938 iki 1948 metų ir Nacionaliniame technikos muziejuje Prahoje stovi labai gražus pavyzdys, kurį galima apžiūrėti iš labai arti. Beje, nors „Spitfire“ yra garsus Antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvas, paskutiniai šio modelio orlaiviai į užtarnautą poilsį išleisti tik 1961 metais.
Pakabinta taip pat daug įdomių orlaivių. Daug ką sudomins seni 20 amžiaus pradžios sklandytuvai ir lėktuvai. Štai Čekoslovakiškas „VBŠ Kuňkadlo“ yra visiškai unikalus.
Kurtas net kelis metus pirmam skrydžiui „VBŠ Kuňkadlo“ pakilo 1926 metais. Jis turėjo mažą, silpną ir nepatikimą variklį, kuris ne kartą gąsdino pilotus skleisdamas nepageidaujamus garsus. Pats „VBŠ Kuňkadlo“ buvo prastai subalansuotas ir labai nestabilus. Taigi, tas egzempliorius kabantis muziejaus palubėje yra visiškai unikalus – toks pasaulyje yra tik vienas.
„Blériot XI“ lėktuvas salėje kabo beveik pačiame centre. Ir ne be reikalo – tai labai svarbus orlaivis pasaulio ir Čekijos aviacijos istorijoje.
Inžinierius ir lakūnas Janas Kašparas šiuo „Blériot XI“ atliko su svarbiausius savo skrydžius. 1911 metų gegužės 13 dieną jis iš Pardubicės atskrido į Prahą. Dabar ši šimto kilometrų ilgio kelionė neatrodo labai įspūdinga, tačiau aviacijos aušroje tai buvo nepaprastas žygis.
Antroji įspūdinga Kašparo kelionė, įvykusi tų pačių metų gruodžio 6 dieną, buvo dvigubai trumpesnė, tačiau į ją lakūnas pasiėmė ir keleivį. Dabar žvelgiant į paprastą lėktuvą ir pintą kėdę jame sunku nejausti pagarbos aviacijos pionieriams – sėsti už tokios transporto priemonės šturvalo reikėjo nepaprastos drąsos ir ryžto.
Kalbant apie drąsą ir ryžtą – pažvelkite į šį sklandytuvą. Tai – Igo Etricho „Zanonia I“, sukurtas ir išbandytas apie 1905 metus.
Etrichas ilgą laiką galvojo, kaip žmogui būtų lengviau atsiplėšti nuo žemės. Atsakymo į šį klausimą jis ieškojo gamtoje. Jo dėmesį patraukė Javos agurko (Alsomitra macrocarpa) sėklų forma. Pagal ją Etrichas kūrė savo sklandytuvus „Zanonia“.
Šis turėjo „Laurin-Klement“ motociklo variklį ir kontrarotacinius propelerius, tačiau kaip lėktuvas niekada nepakilo. Kita vertus, kaip sklandytuvas „Zanonia I“ skrajojo ir 250 metrų aukštyje.
Salės kampe kabo ir „Aero HC-2 Heli Baby“ sraigtasparnis. Tai – vienintelis serijinę gamybą pasiekęs Čekoslovakiškas sraigtasparnis, naudotas ir karinėms reikmėms. Tiesa, tokių pasaulį išvydo vos 23, o muziejuje kabo antrasis prototipas. Todėl tai – labai retas orlaivis.
Kitas unikalus orlaivis – „Zlín XIII“ lėktuvas. Tai – dar vienas čekoslovakiškas kūrinys. Pirmą kartą „Zlín XIII“ pakilo dar 1937 metais. Šis medinis žemasparnis lėktuvas, turėjęs vos 130 ag variklį, buvo kuriamas sportui.
„Zlín XIII“ programą, kaip ir daug tuo metu vykusių įdomių procesų, nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir „Zlín XIII“ toliau prototipo stadijos nenužengė. Vienintelis „Zlín XIII“ dabar kabo šalia „Zlín Z50LA“ Nacionalinio technikos muziejaus transporto ekspozicijoje. Nors tai buvo labai paprastas lėktuvas, jis ir šiandien atrodo pakankamai modernus.
Kad ir kokia didžiulė būtų transporto priemonėms skirta salė Nacionaliniame technikos muziejuje, oro balionai čia niekaip niekada netilptų. Visgi kūrybingi muziejaus kūrėjai surado būdų pademonstruoti ir šią techniką.
Vienoje pusėje kabo pusė labai seno oro baliono „Praha“ pusė – atrodo, kad jis tarsi leistųsi per lubas. Kitoje pusėje kabo K tipo baliono gondola. Ji stebina valdymo įrenginių gausa. Tai nebuvo rekreacinis orlaivis, todėl įvairi matavimo ir valdymo įranga buvo tiesiog būtina.
Įdomūs ne tik patys orlaiviai, bet ir tai, kas išrikiuota stikliniuose stenduose prie sienos. Tai – įvairios įrangos pavyzdžiai, lėktuvų modeliai, varikliai, propeleriai ir kitos įdomybės. Į akis krenta karinių lėktuvų ginkluotės pavyzdžiai ir fotoaparatai.
Pavyzdžiui, šis inžinieriaus V. Koula sukurtas aviacinis fotoaparatas, naudotas trečiajame-ketvirtajame dešimtmečiuose. Kadaise, kai nebuvo palydovinės žvalgybos priemonių, tokie fotoaparatai padėjo atlikti stebėjimus ir sudaryti tikslesnius žemėlapius.
Visų aviacinių Nacionalinio technikos muziejaus Prahoje turtų ir išvardinti tiesiog neįmanoma, o ir tikslo tai daryti nėra – jums reikia patiems važiuoti ir pažiūrėti. Čekija yra turtinga aviaciniu paveldu, todėl kelionė į šią šalį tikrai bus naudinga patirtis. Būtinai aplankykite ir Kbely aviacijos muziejų, kuris yra įsikūręs visai šalia Prahos.
Prahą lengviausia pasiekti skrendant iš Rygos oro uosto, tačiau, jei esate pasiryžę smagiai pakeliauti, galite vykti ir automobiliu – už vairo reikės praleisti maždaug 12 valandų. Žinoma, jei pats esate pilotas, kelionės klausimas jums tampa dar paprastesnis. Kad ir kokį keliavimo būdą pasirinktumėte Nacionalinį technikos muziejų tikrai rekomenduojame.
