Geografas tikina, jog Namibiją aplankyti pirmiausia traukė Namibo dykuma, gyvūnija, labai reta augmenija, ir, žinoma, gyventojai – Namibijoje gyvena daug įvairių genčių, kurios užburia.
R. Šalna šypteli, kad geografijos mokytojai, rinkdamiesi keliones, nėra išrankūs, nes nėra ir turtingi – tokios kelionės kainuoja, joms finansus reikia ruošti iš anksto. Geografas teigia, jog keli mokytojai šiai kelionei taupė kelerius metus, bet kai turi tikslą, apie kurį visą gyvenimą mokei mokinius, skaitei knygas, o dabar gali pamatyti savo akimis, – tai tikrai verta.
Vienas pagrindinių ekspedicijos tikslų buvo aplankyti vietines gentis. R. Šalna pasakoja, jog vietinės gentys gyvena kompaktiškai ir sėsliai. Kelionės metu aplankytas bušmenų regionas, kurie vietinių vadinami sanais, pasisvečiuota nama genties teritorijoje, damarų, himbų ir hererų gentyse.
Geografas, pasakodamas apie aplankytų genčių gyvenimo būdo bruožus, sako, jog Lietuvoje tarp aukštaičio ir žemaičio ar suvalkiečio ir dzūko nėra didelio skirtumo, mes visi gyvename vienodai.
„Ten ne visos gentys gyvena vienodai gamtinėje aplinkoje, jos skiriasi. Pietinėje ar Centrinėje Namibijoje galime pamatyti labai panašaus į mūsų gyvenimo būdo, yra daug civilizacijos: asfaltuoti keliai, miestai, miestuose netgi dangoraižių yra, bet, pačioje Namibijos šiaurėje, arčiau Angolos ar Botsvanos, žmonių gyvenimo būdas mažai tepakitęs nuo seniausių laikų, nors virsmas ir vyksta.
Ten žmonės gyvena labai mažose bendruomenėse, kai kur netgi nėra gyvenviečių, žmonės gyvena, pavadinkime, aptvaruose. Moterys iki šiol beveik nedengia kūno drabužiais, moterys nedengia viršutinės kūno dalies“, – pasakoja R. Šalna.
Įdomu tai, jog aplankyta hererų gentis dažniausiai dėvi IX amžiaus drabužius, kuriuos paveldėjo iš vokiečių.
„Žinoma, ten vyrauja aukšta temperatūra ir ten nereikia apsirengti tam, kad apsisaugotum nuo vėsos. Įį Namibiją vežėme drabužių ir mokyklinių priemonių, nes puikiai suprantame, kad kai kur Namibijoje skurdas yra akivaizdus“, – pasakoja R. Šalna.
Nors genčių mikrogyvenvietėse gyvena tik apytiksliai po 30–50 žmonių, visi jie susiję giminystės ryšiais, ten yra ir kraujomaišos, o žmonės vieni su kitais susipažįsta ir susiranda antras puses per tam tikras genčių šventes.
Ekspedicinė kelionė atsispindėjo ir keliautojų gyvenimo sąlygose – keliauta labai daug, aplankyti kraštiniai Namibijos taškai, pasidomėta švietimo sąlygomis, nuvežta tam tikrų mokymosi priemonių. Taip pat keliautojai gyveno palapinėse, patys gamino sau valgį, ragavo afrikietiškų mėsos ir daržovių troškinių, savo stovyklavietes įsirengdavo iš iškurdindavo kasdien.
R. Šalna tikina, kad Namibija yra saugi šalis keliautojams, o pagrindinis pavojus yra tik gamtoje, tai – laukinė gyvūnija. „Kai kur gyvenome laukiniuose kempinguose, kur aplink gali vaikščioti ir antilopės, gali užklysti ir įvairūs plėšrūnai. Gyvendami kempinguose girdėjome, kaip riaumoja liūtai, drambliai, pešasi hienos“, – apie ekspediciją Namibijoje pasakoja geografas.
Apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
