Neretai vienuolynai buvo tapę paskutine krikščionių viltimi, mat juos, įsikūrusius atkampiose, miškingose ir kalnuotose vietovėse, ir pasiekti, ir griauti priešams buvo labai neparanku.
Ypač gausu vienuolynų šalies šiaurinėje dalyje, kuri visą laiką buvo puldinėjama priešų: turkų, totorių. Viduramžiais patekę į stiprią priklausomybę nuo Osmanų imperijos ir neturėdami galimybės imtis gynybinių įrenginių statybos, rumunai nutarė veikti gudrumu: ėmė steigti vienuolynus-tvirtoves, kurios, reikalui esant, galėtų tapti saugiu prieglobsčiu ne tik Dievo tarnams.
Ilgainiui šios „mini tvirtovės“ tapo tikromis meno ir kultūros vertybių saugotojomis. Be čia esančių ikonų, senovinių Biblijų ir kitos religinės atributikos, vienuolynai dar garsėjo savo sienine tapyba. Freskomis gausiai puoštas ne tik jų vidus, kaip visur buvo įprasta, bet ir išorė. Iki šiol tebelieka paslaptis, kaip šios freskos iki dabarties dienų išlaikė savo spalvas – juk šitiek šimtmečių jas merkė liūtys, drabstė sniegai, stingdė šalčiai, garino vėjai, blukino vasaros saulė.
Visų šių įspūdingų vienuolynų kelionės metu aplankyti neįmanoma (tam reikėtų specializuotos piligriminės išvykos), bet ir tie, kuriuos regėjome, pranoko visus lūkesčius.
Rytų Siksto koplyčia
Šitaip dėl savo unikalių freskų vadinamas Voroneco vienuolynas, visus mus tiesiog sužavėjęs. Sieninė tapyba puošia jo teritorijoje esančią šv. Jurgio Nugalėtojo cerkvę. Šis vienuolynas – vienuolynų statybos XV amžiaus Rumunijoje tipinis pavyzdys: jį juosiančios aukšto mūro sienos primena tvirtovę. Tiesa, iškilo jis gal kiek greičiau už kitus, per rekordiškai trumpą laiką – tris 1488 metų mėnesius ir tris savaites. Tą byloja įrašas, esantis virš įėjimo į šiuos maldos namus.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Senoji Voroneco vienuolyno cerkvė |
Vienuolyną pastatė tuometinis Rumunijos valdovas Štefanas III pergalės prieš osmanų kariuomenę proga. Lemiamos kovos prieš turkus išvakarėse valdovas tarėsi su vienuoliu Danijilu Atsiskyrėliu, gyvenusiu Voronece ir išpranašavusiu jam pergalę. Štefanas III davė priesaiką: jei nugalės priešus, čia pastatydins cerkvę šv. Jurgio garbei. Danijilo Atsiskyrėlio pranašystėms išsipildžius, valdovas išpildė pažadą: gimė tikras architektūrinio meno šedevras.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Voroneco cerkvės vidų puošia freskos |
Visos Voroneco vienuolyną puošiančios freskos neturi analogų pasaulyje. Dauguma jų tapytos mėlynos ir žydros spalvos fone, nenublukusiame iki šiol. Tiek vidinė, tiek išorinė sienų puošyba žavi spalvų harmonija, dinamiška kompozicija ir monumentalumu. Savo atlikimo technika ypač įdomi yra Paskutinįjį teismą vaizduojanti freska, nutapyta ant vakarinės cerkvės sienos.
Kai kurie bibliniai siužeta yra priartinti prie vietos gyventojų buities. Pavyzdžiui, Adomas aria, o Ieva verpia. Liaudis tuo laiku nebuvo raštinga, taigi freskos tarnavo kaip priemonė ir tam tikriems religinio pobūdžio siužetams perteikti, atliko savotišką šviečiamąjį, didaktinį uždavinį.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Voroneco vienuolyną juosianti mūro siena ir vartai |
Be to, freskos vaizdavo ne tik biblines istorijas, bet ir liaudiškas legendas bei realius faktus, pavyzdžiui, Konstantinopolio žlugimą... Įdomu tai, kad netgi bibliniuose siužetuose dailininkai vaizdavo rumunų buitį – jų muzikos instrumentus, drabužius, siuvinėjimo meną. Tikras pažinimo šaltinis dabarties kartoms!
Specialistų nuomone, tiek Voroneco, tiek kitų rumunų vienuolynų freskos savo dekoratyviniu efektu ir mastais prilygsta žymiausių pasaulio bažnyčių – šv. Morkaus Venecijoje, Sienos, Asyžiaus – interjerams. Ir apskritai, išorinių sienų tapymas esąs unikalus dalykas.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Viena iš Voroneco vienuolyno freskų |
Iš pradžių Voroneco vienuolynas buvo vyrų, bet jų vienuoliškas egzistavimas 1786 metais buvo nutrauktas. 1991 metais atkurtame vienuolyne įsikūrė stačiatikių vienuolės. Regėjome jas, pirkdami įėjimo bilietus ir religinio turinio suvenyrus: meniškus rožinius, ikonėles, kryželius ir kt. O greta vienuolyno sienų šurmuliavo amatininkų mugė, siūliusi įvairiausių vietos meistrų gaminių.
Sinajaus vienuolyno įkvėpta, gimė Sinaja
Vienas iš garsiausių Rumunijoje yra Sinajos vienuolynas, kurio atsiradimo istorija glaudžiai susijusi su garsiojo Egipto Sinajaus vienuolynu. XVII amžiuje rumunų kunigaikštis Michajus Kantakuzino, keliaudamas po šventąsias vietas, aplankė šv. Jekaterinos vienuolyną, esantį Sinajaus pusiasalyje. Regėtų įspūdžių paveiktas, sugrįžęs nusprendė įsteigti panašų vienuolyną ir savo tėvynėje, pačioje gražiausioje Karpatų vietoje. Rumuniškas Sinajos vienuolynas, pradėjęs kurtis 1690– 695 metais, davė pavadinimą ir netrukus aplink vienuolyną pradėjusiam formuotis miesteliui.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Sinajos vienuolyno freskos |
Vienuolyno kūrėjų sumanymu, vienuolių skaičius jame neturėjo viršyti dvylikos (tiek apaštalų turėjo Kristus). Vienuolynas nuo pat savo įkūrimo pradžios laikytas vyrišku ir jo gyventojų skaičius stipriau neaugo (dabar jų – trylika). Pirmieji pastatai čia buvo pastatyti XVII amžiui būdingu „brynkovenesko“ stiliumi. Visi jie dabar stūkso vidiniame vienuolyno kiemelyje. Čia esama senosios cerkvės, išpuoštos freskomis, ir įspūdingos varpinės.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Sinajos vienuolyno naujoji cerkvė |
Senieji vienuolyno pastatai labai nukentėjo nuo turkų antpuolio XVIII amžiaus pirmojoje pusėje. Jų sienos buvo pažeistos, vertybės išgrobstytos, ir apiplėštas vienuolynas kurį laiką tiesiog negalėjo veikti. Vėliau, viską atstačius ir restauravus statinius, šventovė atgimė.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Sinajos vienuolyno varpinė |
1842-1846 metais čia iškilo nauja cerkvė. Ji tapo pirmąja šalyje, kurioje buvo įvesta elektra. Nuo 1895 metų čia veikia Bažnytinio meno muziejus, irgi pirmasis Rumunijoje. Be ikonų, religinių reikmenų, knygų, muziejuje saugoma ir pirmoji Biblija, išversta į rumunų kalbą. Na, o naujojoje cerkvėje saugomos dvi garsios ikonos – šv. Nikolajaus ir Sergejaus Radoniečio; jas vienuolynui yra padovanojęs Rusijos imperatorius.
Aplink vienuolyną išaugęs Sinajos miestelis – labai spalvingas, su puošniais namais, ištaigingomis vilomis, puošiamomis aštriabriaunių čerpinių stogų. Čia sunku išvysti „paprastą“ pastatą – kiekvienas iš jų traukia akis savitu stiliumi, galybe bokštų bokštelių, ažūrinių balkonų, terasų. Klajoti miestelio gatvėmis ir gėrėtis jo grožiu bei aplink plytinčiais kalnais be galo malonu. Čia tylu ir ramu, nėra didelės žmonių ir mašinų grūsties.
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Sinajos miestelis. Lošimo namų pastatas |
 |
| Ritos Pilipavičiūtės nuotr./Peri vienuolyno medinė bažnyčia, kurios bokštas – aukščiausias pasaulyje |
Na, gal kiek daugiau šurmulio būna žiemą, kai prasideda slidinėjimo sezonas. Sinaja – garsus žiemos kurortas, juosiamas slidinėjimo trasų. Kaskart jį atranda vis daugiau žiemos sporto mėgėjų, mat kainos Rumunijos kurortuose, palyginti su Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ar Šveicarijos kurortais, tiesiog nedidelės.
Aukščiausia medinė bažnyčia
Dar vienas didelį įspūdį palikęs vienuolynas įsikūręs arti Sapantos (Sepyncės) gyvenvietės. Tai – Peri moterų vienuolynas, turintis pačią aukščiausią medinę bažnyčią pasaulyje. Šv. Mykolo vardu pavadintų maldos namų aukštis – 78 metrai.
Pirmasis vienuolynas čia veikė nuo XIV amžiaus, jo teritorijoje dar buvo įkurta Kaligrafijos mokykla ir spaustuvė.
Tačiau 1703 metais vietos gyventojams sukilus prieš užkariautojus Habsburgus, vienuolynas buvo sugriautas iki pamatų ir išformuotas. XX amžiaus pabaigoje Sepyncės dvasininko Gregorijaus Lutos iniciatyva vienuolynas buvo pradėtas atstatinėti, o galutiniai atstatymo darbai baigti šio amžiaus pradžioje. Bažnyčia, iškilusi ant akmeninio pjedestalo, pastatyta iš ąžuolo pagal šiam regionui būdingą stilių. Ant labai aukšto medinio stogo čia iškilęs septynių metrų aukščio, 400 kg sveriantis kryžius.
