2014 m. KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įtraukė medinę Kurklių sinagogą. Kurklių miestelyje esančiai sinagogai teisinė apsauga suteikta dėl jos architektūrinės vertės. 2013 metais Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos bei populiarinimo asociacija į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos Centrinėje ir Rytų Europoje“ įtraukė 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų pastatų, vienas jų – Kurklių sinagoga. Tai liudija apie tokio kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ne tik šalies, bet ir europiniu mastu.
Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. prie nedidelio Dubelės upelio pastatyta sinagoga buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs laiptinės bokštelis, jis išskirtinis, litvakų sinagogoms nebūdingas. Visgi, minėtasis ekstravagantiškas bokštelis buvo dekoruotas tradiciniais simboliais – dvejomis Dovydo žvaigždėmis. Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija. Sinagogos langų rėmai išsiskyrė kitų Lietuvos sinagogų kontekste – tai trikampio formos arkos. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta sandėliu. Nuo 1990 metų nenaudojama.
Sutvarkytą sinagogos pastatą planuojama perduoti panaudai Anykščių savivaldybės biudžetinei įstaigai „Anykščių menų centras“. Čia turėtų įsikurti sakralinio meno padalinys su savo ekspozicija.
