Šiam teiginiui pritaria ir masinių žygių asas Artūras Navickas, meilę ėjimui atradęs dar prieš 6 metus. Šiandien vyro sąskaitoje įveiktas 100 kilometrų maršrutas, o sausio 21 d. Kernavėje vyksiantis masinis žygis taps ypatingu – jau 30-uoju.
– Kaip ir kada sužinojote apie „TrenkTurą“?
– Apie „TrenkTurą“ pirmą kartą išgirdau 2016 metų pavasarį, kai keletas kolegų dalyvavo žygyje pajūriu. Neslėpsiu, pradžioje labai skeptiškai į tai žiūrėjau, maniau, kad neįdomu mokėti pinigus ir kažkur eiti, bet po kelių mėnesių jau pats registravausi į žygį Nemuno kilpomis. Ir kaip pirmam žygiui nepasikuklinau pasirinkti maksimalų 55 km maršrutą. Tada žygiavome su draugais trise ir jei pradžioje žygio dar svarstėme, kur važiuosime atšvęsti žygio, tai pabaigoje jau tik lėtai žygiavome finišo link galvodami, kaip grįžę namo krisime į lovas.
Pats žygiavimas truko apie 13-14 valandų, o prisiminus aprangą (ėjau su džinsais), pasiruošimą žygiui, avalynę, tik kyla klausimas, kaip pavyko įveikti šį žygį. Tačiau, kaip bebūtų keista, su šitu žygiu ir prasidėjo mano meilė žygiams.
– Kiek kartų jau žygiavote su „TrenkTuru“?
– Su „TrenkTuru“ esu žygiavęs 29-iuose masiniuose žygiuose ir nuėjęs 1484 km, tad žygyje Kernavėje bus pasiektos dvi simbolinės ribos: 30-asis žygis ir 1500-asis kilometras.
– Kuris iš visų žygių įsiminė labiausiai?
– Pirmasis žygis ypatingas dėl atsiradusios meilės žygiams ir visiškos nežinomybės, kas manęs laukia kelyje. Antrasis žygis, kurį išskirčiau, būtų pirmas įveiktas šimtukas. Tai buvo Coastline trek žygis Lietuvos pajūryje. Šis žygis įsimintinas ne tik dėl įveiktų 100 km, bet ir dėl oro sąlygų. Po žygio juokavome, kad dabar jau nebaisus joks oras, nes žygio metu buvo visko: stiprus priešpriešinis vėjas, kruša, labai stiprus lietus (pirmą kartą batai neperšlapo, o į juos tiesiog prilijo per viršų).
Visas šitas orų kokteilis buvo pačioje žygio pradžioje, dar neįveikus nei 20 km, kai 80 km dar laukė priešakyje. Bet puiki kompanija (linkėjimai Ignui, jei skaitys), neleido abejoti žygio sėkme. Tiesa, tik įveikęs maršrutą sakiau, kad viskas, tai buvo pirmas ir paskutinis mano šimtukas, tačiau buvo ir antras, ir trečias, bus ir ketvirtas. Kartą paragavęs nebegali sustot, norisi vis patirti tą jausmą, įveikus 100 km.
– Ar žygių metu yra nutikę kuriozinių situacijų, juokingų nutikimų?
– Viena iš dažnesnių situacijų, kai mašinos sustoja ir paklausia, kur einame, pasisiūlo pavežti, nes mažiau reikės eiti, padės mums.
Taip pat nepamirštama situacija iš žygio Nemuno kilpomis, kai vienas žmogus nusprendė, kad einame per jo rugius (nors žygis ėjo greta rugių lauko). Vyras mus susistabdė ir liepė pasiaiškinti, kodėl einame per jo rugius. Pasakę, kad čia suorganizuotas žygio maršrutas, jis buvo labai nustebęs (turbūt reiktų paminėti faktą, kad žmogus buvo neblaivus).
– Kaip dažniausiai žygiuojate: vienas ar su kompanija? Kaip geriau?
– Įvairiai žygiuoju, jeigu maršrutas iš ilgesnių (50 ir daugiau kilometrų), tai dažniausiai žygiuoju vienas, o jei atstumai mažesni (apie 30 km), kartais prisijungia ir draugai. Tačiau netgi eidamas vienas niekada žygio nenuėjau vienas. Visada atsiranda bendraminčių, su kuriais netikėtai susitikus nemaža dalis kilometrų nueinama kartu. Vienas tokių atsitiktinai sutiktų žygeivių yra pasakęs, kad į tokius žygius reikia eiti vienam, nes kur kitur tu surasi tokius įdomius pašnekovus. Galėčiau jam pritarti, eidamas vienas arba tu kažką užkalbinsi, arba tave tikrai kas nors užkabins.
– Kuri žygio dalis geriausia? Kodėl?
– Kiekvieno ilgesnio žygio metu būna tokia atkarpa, kai jau atrodo, kad nebegali eiti, pradedi savęs klausinėti, ką aš čia veikiu, kodėl aš čia einu, juk niekas manęs neverčia, būčiau gulėjęs sau namuose... Tą atkarpą vadinu depresiniais kilometrais ir kad ir kaip būtum pasiruošęs, ji visada ateina. Šios atkarpos pabaiga yra laukiamiausia, po jos atrodo, kad niekas nebegali sutrukdyti pasiekti finišą.
– Tikriausiai turite sukaupęs daug medalių, kur juos laikote?
– Visi medaliai gražiai sukabinti ant spintos durų, smagu juos pamatyti kas kartą atsidarius duris ir stebėti vis pilnejančią kolekciją. Po truputį bręsta laikas specialiai lentynelei ant sienos, nes jau sunkiai telpa visi trofėjai.
– Kokius tikslus išsikėlėte 2023-iesiems metams?
– Artimiausias planas, žinoma, žygis Kernavėje, kur esu šimtu procentų įsitikinęs, kad lauks nuostabus maršrutas fantastiškos gamtos apsuptyje. Aišku, vienas iš planų 2023-iesiems ir šimtukas Coastline trek žygyje vasarą.
O pagrindinis tikslas, kaip visada, išlikti aktyviam visus metus, nenustoti judėti, dažniau ištrūkti į gamtą pažygiuoti, nes buvimas gamtoje puikiausiai pravalo galvą nuo visokių minčių, fizinio bei psichologinio nuovargio. Todėl visiems Naujųjų metų proga palinkėčiau kuo daugiau judėti. Patikėkite manimi, vaikščiojimas gamtoje daro stebuklus.
Aktyviai pasitikti Naujuosius metus trenkturiečiai kviečiami Kernavėje. Jau sausio 21 dieną vyks pirmasis sezono žygis senojoje Lietuvos sostinėje, garsėjančioje kvapą gniaužiančiais piliakalniais. Čia žygeivių lauks net 4 maršrutai – 9, 16, 21 ir 31 km.
Daugiau informacijos rasite čia.