Berlyno Brandenburgo (BER) oro uostas turėjo duris atverti 2012 metų birželio 3 dieną. Tai nebuvo pirmas kartas, kai projektas nebuvo užbaigtas laiku, tačiau šis kartas buvo pats įsimintiniausias.
Koks didis buvo oro uosto atidarymo laukimas – visuomeninis transliuotojas rbb buvo pasiruošęs visą atidarymą ir oro uosto darbą transliuoti tiesiogiai 24 valandas. Tokia pati didi katastrofa buvo po to. Vokietijos satyros svetainė „The Postillon“ paskelbė, kad oro uosto atidarymas – tai nuolatinis įvykis, kuris taip niekada ir neįvyksta.
Prieš pat atidarymo datą oro uostą apžiūrėję inspektoriai aptiko per 120 tūkst. įvairių defektų, tarp jų priešgaisrinės apsaugos problemos, automatinės durys, kurios tiesiog nesidarinėjo, ir sulinkęs stogas... Maža to, buvo nustatyta, kad maždaug 170 000 kilometrų kabelio, sumontuoto oro uoste ir aplink jį, laidai yra blogai ar net pavojingai sujungti. Kai kurios šviesos neįsijungė, kitos – neišsijungė.
Praėjo daugiau nei devyneri metai, prireikė ne vieno tikrai gerai apmokamo oro uostų kompanijų vadovo, kad išspręstų visas problemas naujame Berlyno tarptautiniame oro uoste – taip pat vadinamame mirusio Vakarų Berlyno ir paskui Vakarų Vokietijos vadovo Willy Brandto vardu.
Žinoma, dabar tikrai nėra pats geriausias laikas naujam oro uostui, mat čia veikiausiai pakils vos keli lėktuvai. Koronaviruso pandemija sukrėtė oro linijų ir kelionių pramonę. Iki rugpjūčio Berlyno keleivių srautas sumažėjo beveik 70%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Nepakankamai didelis ir gerokai per brangus
BER buvo suprojektuotas taip, kad aptarnautų per 27 mln. keleivių per metus. Ir tai nėra taip daug, kaip atrodo.
2019 metais Berlyno Šėnefeldo ir Tėgelio oro uostai, kurie artimiausiu metu bus uždaryti ir sujungti su BER, aptarnavo daugiau kaip 35 mln. keleivių. Nepaisant pandeminės baimės, turizmo analitikai prognozuoja nuolatinį Vokietijos sostinės lankytojų augimą.
Oro uosto plėtra jau vykdoma siekiant patenkinti papildomą keleivių paklausą, jei ji po pandemijos dar kada nors grįš. O tai gali kainuoti dar 2,3 mlrd. eurų iki 2030 metų, arba maždaug tiek, koks buvo pradinis viso oro uosto projekto biudžetas. Tačiau jis, žinoma, išaugo.
Faktinės išlaidos už visą oro uostą siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų – tai sąskaita, kurią dalijasi Berlyno ir Brandenburgo žemės bei Vokietijos federalinė vyriausybė. Kartu jos remia FBB – Berlyno oro uostus valdančią ir naujojo statybą prižiūrinčią bendrovę.
Dėl koronaviruso pandemijos negavus papildomų 300 milijonų eurų dotacijų ir paskolų iš valstybės, Vokietijos finansų ministerija rugsėjį pranešė, kad FBB gali greitai bankrutuoti. Tam, kad įmonė išsilaikytų, gali prireikti daugiau nei 1 milijardo eurų per ateinančius kelerius metus. Jei valstybė neras būdo privatizuoti įmonės, nors ir iš dalies, šios išlaidos liks mokesčių mokėtojams padengti.
Nenuosekli pradžia
Oro uostas turėjo tapti simboliu to, kuo norėjo tapti Berlynas – atgimusiu globaliniu miestu, kuris vertas būti vienos didžiausių pasaulio ekonomikų sostine. Vietoje to, Brandenburgo oro uostas reprezentuoja tai, dėl ko jau seniai tyčiojamasi iš Berlyno: dėl viešojo administravimo trūkumų, netinkamo finansinio valdymo, nesugebėjimo įvykdyti didelių projektų.
Jau pati projekto pradžia nežadėjo sėkmingo starto. Pirmą kartą apie naująjį oro uostą pasvajota dar 1990 metais – netrukus po Berlyno sienos griūties ir Vokietijos susijungimo. Tačiau prireikė net šešerių metų, kol buvo pasirinkta statybų vieta. O kol prasidėjo statybos – ir dar dešimtmečio.
Privatūs investuotojai išsilakstė, vos pajutę neužbaigimo pavojų, tad beliko tik valstybei finansuoti ir prižiūrėti statybas. Net originalų oro uosto kodą BBI (Berlyno-Brandenburgo tarptautinis oro uostas) teko pakeisti, nes Indijos oro uostas tokį jau naudojo.
Ar dėl naujų valstybės prašymų, ar dėl atnaujintų Europos Sąjungos saugos taisyklių oro uosto architektai turėjo reguliariai keisti planus, kad atitiktų iškeltus standartus. Pradinis atidarymas 2011 metų spalio mėnesį turėjo būti atidėtas aštuoniems mėnesiams, daugiausia dėl to, kad subankrutavo vienas pagrindinių projekto rangovų. Vėliau bankrotų buvo ir daugiau.
Vyriausiasis oro uosto architektas Meinhardas von Gerkanas savo knygoje „Juodoji dėžutė BER“ apkaltino politinį spaudimą, kuris trukdė tinkamai atlikti darbą. Taip pat kaltino oro uostus valdančią bendrovę FBB bandant nuslėpti problemas ir manipuliuojant pranešimais, kol jie dar nepasiekė priežiūros komisijos, kuriai tuo metu vadovavo tuometinis Berlyno meras Klausas Wowereitas.
2012 metų gegužės mėnesį likus kelioms savaitėms iki numatyto oro uosto atidarymo, BER nebuvo suteiktas leidimas veikti. K.Wowereitas pasitraukė iš priežiūros komisijos iki 2014 metų pabaigos. M.Gerkanui ir jo komandai taip pat teko krautis daiktus.
Juos pakeitę darbuotojai veltui ieškojo naujojo dar statomo oro uosto planų, mat tik kai kuriuos jų rado šiukšliadėžėje. Dėl šio incidento buvo pradėtas policijos tyrimas.
Tačiau be viešos gėdos, trijų Parlamento komitetų tyrimų, taip pat daugelį metų trukusio šurmulio, nė vienas asmuo, susijęs su dešimtmečius trukusia valstybės finansuojama nesėkme, nesulaukė jokių pasekmių.
Fiasko dar nesibaigė
Tačiau oro uosto fiasko su atidarymu spalio 31-ąją gali ir nesibaigti. Kritikai svarsto, ar 2000 metais suprojektuotas oro uostas bus suderinamas su šiuolaikinėmis technologijomis ir kelionių įpročiais 2020-aisiais metais ir vėliau.
BER epopėja yra nesėkmė nuo viršaus iki apačios, nuo pradžios iki pabaigos.
Vokietijos geležinkelių kompanija „Deutsche Bahn“ artimiausiu metu neketina siūlyti greito geležinkelio susisiekimo, kaip tuo mėgaujasi kiti didieji Vokietijos oro uostai. Tik vienas tolimųjų traukinių reisas stos prie BER, kitu atveju keleiviai turės važiuoti priemiestiniu arba regioniniu geležinkeliu į Berlyną ir persėsti centrinėje stotyje, kad galėtų keliauti toliau.
Vyriausybės pareigūnams, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel, taip pat gali kilti nepatogumų keliaujant. Kai Vokietija po susijungimo perkėlė savo sostinę iš Bonos į Berlyną, jos orlaivių parkas čia perkeltas nebuvo, nes mažesniuose Berlyno oro uostuose tam trūko vietos.
BER turėjo tai pakeisti, tačiau Vokietijos ginkluotosios pajėgos „Bundeswehr“ teigia, kad vietos šiame oro uoste pakanka laikyti tik septynis iš 19 jos lėktuvų.
Daugelis oro uostų tyrėjų ir priežiūros institucijų iš daugelio metų nesėkmių ir neįvykdytų pažadų galėjo padaryti tik vieną išvadą, kad BER epopėja yra nesėkmė nuo viršaus iki apačios, nuo pradžios iki pabaigos. Daugelis už tai atsakingų asmenų galės švęsti nemadingai vėluojantį jo atidarymą.
