Kuo pranašesnis už kitus oro uostus
Gegužę, birželį LOT avialinijomis nuskristi pirmyn ir atgal į centrinį Londono oro uostą gali tekainuoti 100 Eur. Nors šie skrydžiai orientuoti į verslo sektorių, žemų kaštų oro linijų skrydžiai kainuoja kone tiek pat. Į kitus Londono oro uostus (Lutono, Stanstedo) iš Lietuvos skraidina ir „Ryanair“, ir „Wizz Air“, bet artimiausiais mėnesiais kelionė į abi puses šiomis avialinijomis kainuoja nuo 90 Eur.
Į tai dėmesį pokalbio Londone metu atkreipė ir Londono Sičio lietuvių klubo valdybos narys Gediminas Kiveris. „Kainos, palyginus su pigiomis avialinijomis, ne ką didesnės, o už tai gauni visai kitą kokybę. Lutono oro uostas nėra patogus ir, pripažinkim, ne prestižinis, nors dabar kiek ir susitvarkė. Dabar bus žymiai patogiau“, – 15min džiaugėsi jis.
Iš Lutono ar Stanstedo oro uostų nuvykti, pavyzdžiui, į Canary Wharf, Londono finansų centrą, arba Rytų Londoną, kur gyvena daugiausiai lietuvių, prireiks mažiausiai valandos. Iš Londono Sičio – vos keliolikos minučių. Išties, trečiadienį, nuo to laiko, kai orlaivis nusileido, iki tada, kai atidūriau Canary Wharf , praėjo tik 40 minučių.
„Mūsų oro uostas yra arčiausias, greičiausias ir paprasčiausias naudotis“, – po pirmojo LOT skrydžio iš Vilniaus sakė Pete'as Downesas, Londono Sičio oro uosto aviacijos direktorius.
Anot P.Downeso, ši kryptis labai svarbi ir pačiam Londonui, ne tik Lietuvai. „Sujungėme Londono verslo ir finansų centrą su kylančia fintech sostine Vilniumi“, – pirmuoju skrydžiu džiaugėsi jis. Direktorius pridūrė, kad iki šiol tai buvo labai akivaizdus plyšys Londono Sičio krypčių žemėlapyje.
Simbolinė diena skrydžiui
Pirmasis LOT skrydis iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą įvyko ir simbolinę, gegužės 1 dieną, kai Lietuva ir Lenkija minėjo įstojimo į Europos Sąjungos 15-ąsias metines, o Londonas vis dar skendėjo „Brexit“ nežinioje.
„Šitas skrydis puikiai apibūdina ES. Lenkijos avialinijos pradeda tiesioginius skrydžius iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys“, – teigė LOT atstovas spaudai Adrianas Kubickis.
Jis teigė, kad dėl naujos krypties laimės visi – Lietuva, Jungtinė Karalystė, Londono Sičio oro uostas ir LOT. „Nepaisant to, ar bus „Brexit“, ar ne, ryšiai tarp šalių išliks labai stiprūs – ir dėl verslo santykių, ir dėl to, kiek čia gyvena lietuvių“, – kalbėjo jis, nusileidus pirmajam LOT lėktuvui iš Vilniaus į Londoną.
Atrodo, kad šiais laikais nėra skirtumo, kur esi, juk verslą vystyti gali nuotoliniu būdu, o darbus atlikti ir iš Lietuvos, ir iš Tailando pakrantės. Didžiausias Europoje startuolių akceleratoriaus „Level 39“, kuriame dirba ir „Revolut“ bei „Tranfer Go“, vadovas Benas Brabynas tikino, kad verslo vystymui vis tiek yra be galo svarbus fizinis kontaktas.
„Tai labai svarbu kontaktų užmezgimui. Daug verslo idėjų ir bendradarbiavimo susitarimų gimsta ne el. laiškais, o bendroje darbo erdvėje, bare, gatvėje, parduotuvėje, kavinėje. Taip spontaniškai išvystomos idėjos, tobulėjama. Šitas skrydis padės užtikrinti, kad abiejų šalių geriausieji atrastų vienas kitą. Ir ne tik šių šalių, o ir kiti, tarptautiniai, žaidėjai“, – akcentavo jis.
G.Kiverio teigimu, šis skrydis bus naudingas ne tik verslininkams. Dėl ne itin aukštos bilietų kainos, jo nuomone, šia kryptimi tikrai pasinaudos ir Londone gyvenantys lietuviai, taip pat turistai. „Labai geros žinios, kad mums pavyko, kaip kažkas yra sakęs, pralįsti pro biurokratinės adatos skylutę“, – juokėsi jis.
Be valstybės paramos pažado skrydžio nebūtų
Pro tą adatos skylutę Lietuva lindo dvejus metus. Valstybė motyvuoja, kad tai yra ir Lietuvai gyvybiškai svarbi kryptis, todėl maršrutui bus skiriama parama, jeigu avialinijos patirtų nuostolių. Be atskiro Europos Komisijos leidimo naujiems skrydžiams valstybė gali skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus. Lietuvai per pora metų pavyko įtikinti EK, kad šiai skrydžių krypčiai būtų leista skirti iki 3 mln. per metus.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius antradienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad jeigu skrydžiai bus sėkmingi, lėktuvai bus užpildyti, parama LOT nebus skiriama. „Jeigu skrydis užpildomas virš 92 proc., jis nieko mums nekainuoja. Mūsų vaidmuo – amortizuoti rizikas“, – aiškino jis.
LOT šis skrydis yra didelė rizika, 15min Londone teigė avialinijų atstovas spaudai A.Kubickis. Būtent dėl šios krypties bendrovė įsigijo dar vieną lėktuvą „Embraer E190“, kuris gali skristi į Londono Sičio oro uostą. Kadangi pakilimo takas čia yra neilgas, o netoliese jau stūkso dangoraižiai, orlaivis pakilti turi greitai ir stačiu kampu. Tą geba ne visi modeliai.
Iš viso LOT nusipirko keturis „Embraer E190“ – į Londono Sičio oro uostą avialinijos šiemet pradėjo skrydžius ir iš Varšuvos bei Budapešto. Dar vienas orlaivis bus paliktas atsargai, jeigu reikėtų pakeisti kurį nors iš skraidančių trijų.
Avialinijoms nemažai kainuoja pats lėktuvo laikymas Vilniaus oro uoste, nes LOT čia neturi savo bazės. „Mes matėme, kad kryptis turi daug potencialo, bet ją atidaryti mums reikėjo turėti partnerį, kuris pasidalintų su mumis rizika“, – aiškino A.Kubickis. Jis pabrėžė, kad šis bendradarbiavimas grįstas aiškiais rezultatais – jeigu skrydis bus sėkmingas ir populiarus, paramos LOT iš Lietuvos valstybės nereikės. Jo teigimu, pirminiai skaičiai labai optimistiškai nuteikia, galima spėti, kad ši kryptis bus labai sėkminga.
Skrydis jau davė rezultatų Lietuvos ekonomikai
Vilniaus oro uoste sutiktas „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas taip pat buvo nusiteikęs pozityviai. „Manau, kad kryptis tikrai pasiteisins ir bus paklausi. Jau vien tai, kiek skrydis reikš investuotojams, yra svarbu. Poreikis tokiai krypčiai yra didžiulis“, – 15min kalbėjo jis.
Šis skrydis, anot jo, turės nemažą įtaką gerinant verslo santykius tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, juo apsidžiaugė ir Londone veiklą vykdančios amerikiečių kompanijos. Verslo skrydžių tarp Londono ir Vilniaus pažadas, M.Katino teigimu, padėjo Lietuvai praėjusiais metais prisivilioti finansų rinkos milžinę „Moody's“, kuri šiemet Vilniuje atidarė biurą.
Praėjusiais metais atliktoje analizėje „Investuok Lietuvoje“ skelbė, kad dėl verslininkams tinkamų skrydžių nebuvimo Lietuva prarado 186 mln. eurų pridėtinės vertės per metus, grėsė prarasti dar 254 mln. Dabar Lietuvai bus lengviau įtikinti investuotojus rinktis Vilnių, teigė M.Katinas.
„Tai ypač svarbu, kai kalbame apie „Brexit“. Visos šalys nori prisitraukti Jungtinės Karalystės verslus ir jeigu mes šio skrydžio nebūtume sulaukę, mums būtų labai sunku įtikinti, kad Lietuva yra tinkama vieta. O šiandien mes galime kaip lygūs su lygiais konkuruoti, pavyzdžiui, su Varšuva – sakydami, kad „rinkitės miestą, pagal jo vidines savybes, o pasiekimo prasme mes nesiskiriame“, – kalbėjo jis 15min.
Jeigu ši kryptis pasiteisins, M.Katino teigimu, galima būtų planuoti dar vieną Lietuvai reikiamą verslo skrydžių kryptį į Miuncheną, iš kurio stengiamasi pritraukti gamybines investicijas. „Vokietijos pasiekiamumas po Jungtinės Karalystės yra antras prioritetas“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Svarstydamas, ar nauji skrydžiai gali duoti teigiamą poveikį ir turizmui, M.Katinas teigė, kad skrydis gali pritraukti į Vilnių kito segmento turistų.
„Jeigu kalbame apie Londono Sičio oro uostą, tai galvojame apie „premium“ segmentą. Tai yra segmentas, kuris nėra ypatingas pigių avialinijų gerbėjas, tad jam šitas skrydis gali būti visai gera alternatyva. Tai verslo klasės skrydis į Londoną, o kainos, sakyčiau, visai nesikandžioja“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
15min Londone lankėsi „LOT Polish Airlines“ kvietimu. Straipsniui įtakos tai neturi
