Šie įstatymo pataisų projektai parengti atsižvelgiant į 2014 metais vykusius kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių tiesioginę žalą patyrė vartotojai – turistai.
Turizmo įstatymo pakeitimais siūloma išplėsti reikalavimus kelionių organizatoriaus pažymėjimui gauti. Numatoma, kad kelionių organizatoriaus nepriekaištingos reputacijos deklaracija turės apimti ir duomenis apie darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijusius asmenis (užimančius vadovaujančias pareigas), ar kitus su šiais asmenimis susijusius asmenis (įskaitant sutuoktinį).
Taip pat atsirastų prievolė kelionių organizatoriui pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie visų šių asmenų teistumą.
-
Turizmo įstatymo pataisos nepalankios smulkiems kelionių organizatoriams
-
Kelionių agentūros negali apsidrausti laidavimo draudimu
-
Seimas ketina griežtinti kelionių agentūrų veiklą
-
Turizmo įstatymo pataisos kelionių agentūroms kelia egzistencinį klausimą – būti ar nebūti?
-
Edmundas Rusinas: Kas gali užtikrinti turistų ir rinkos dalyvių apsaugą
-
Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Turizmo įstatymo pakeitimams
-
Penkių žvaigždučių poilsis beveik nemokamai – ar tai ne apgavystė?
Asmenims, siekiantiems gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, būtų privaloma deklaracijoje pažymėti, kad jie ar su jais susiję asmenys (įskaitant darbo santykiais susijusius asmenis ir sutuoktinius), nėra dalyvavę kitos kelionių organizavimo įmonės veikloje, kuri buvo nemoki ar pripažinta bankrutavusi ir todėl buvo padaryta žala turistams.
„Jei deklaracijoje nebus tokių duomenų, Valstybinis turizmo departamentas neišduos kelionių organizatoriaus pažymėjimo. Jei tokia informacija paaiškės jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, departamentas skubiai panaikins tokio pažymėjimo galiojimą“, – tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte.
Kaip pažymėjo ūkio viceministrė R.Noreikienė, pakeitimais taip pat siūloma didinti draudimo sumas, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu.
„Kai neorganizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma nustatoma 50 tūkst. eurų, o kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, draudimo sumą siūloma nustatyti 200 tūkst. eurų“, – sakė R.Noreikienė.
Pasak jos, visais šiais atvejais draudimo suma būtų apskaičiuojama pagal įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriams, kurie verčiasi vietiniu turizmu, draudimo suma būtų mažinama iki 3 000 eurų (vietoj 14 481 eurų).
Už įstatymo nesilaikymą – piniginės baudos
Teikiamais siūlymais siekiama įtvirtinti pareigą kelionių organizatoriui užtikrinti, kad visi planuojami ir prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai, kiekvienu konkrečiu momentu neviršytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos ir atitinkamai prievolė nedelsiant kreiptis į draudimo įmonę, finansų įstaigą, dėl draudimo sumos patikslinimo.
Įstatymas taip pat būtų papildytas nuostata, kad grupinių apsipirkimų portalai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones, būtų laikomi kelionių pardavimo agentais ir jiems galiotų kelionių pardavimo agentams nustatytos teisės ir pareigos.
Įstatyme taip pat būtų įtvirtinama prievolė kelionių organizatoriui teikti informaciją Valstybiniam turizmo departamentui apie finansinę būklę, viešai skelbti aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus.
Už svarbiausių Turizmo įstatymo reikalavimų nevykdymą siūloma nustatyti kelionių organizatoriaus vadovui administracinę atsakomybę iki 3 tūkst. eurų.
Įstatymas taip pat būtų papildytas nuostata, kad grupinių apsipirkimų portalai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones, būtų laikomi kelionių pardavimo agentais ir jiems galiotų kelionių pardavimo agentams nustatytos teisės ir pareigos.
