Kodėl į Prahą, o ne, pavyzdžiui, į Rygą, Taliną ar Varšuvą? Nes Praha yra rytų Europos pramogų sostinė. Tai ne veltui populiariausias turistų traukos miestas regione.
Tokiu centru Praha tapo iškart po to, kai griuvo komunistinis blokas, draudęs laisvai keliauti. Tiek vakariečiai, tiek iš Sovietų gniaužtų ištrūkę piliečiai veržėsi į išsilaisvinusią Prahą.
Galėčiau kirsti lažybų, kad Praha, turbūt, buvo daugumos lietuvių pirmasis rimtas užsienio kelionių miestas. Pamenu, kaip netrukus po nepriklausomybės atgavimo masiškai buvo organizuojamos turistinės kelionės į Prahą. Iš Lietuvos riedėdavo pilnutėliai naktiniai autobusai. Viename jų važiavau ir aš – tuomet buvau moksleivis. Praha tada atrodė kaip rojus, nors ir buvo tame pačiame komunistiniame bloke.
Po kiek laiko alkanųjų apetitas buvo numalšintas, kelionių į Prahą ir bandymų aplankyti visus įmanomus ir neįmanomus miesto objektus banga nuslūgo. Dabar žmonės daugiausiai važiuoja į Prahą norėdami ne liguistai lakstyti nuo objekto prie objekto, o pasimėgauti miesto gyvenimu. Ir visai pagrįstai, nes Praha turi ką pasiūlyti.
Gaila tik, kad iš Lietuvos į Prahą nėra tiesioginių skrydžių. Šis trūkumas susisiekimą su Praha daro kiek komplikuotą. Belieka tik varginanti kelionė automobiliu ar autobusu.
Tiesa, kartais galima rasti visai neblogų kainų autobuso bilietams. Nors taip keliaujant prarandamas mobilumas pačiame mieste, bet jei Prahoje neturite reikalų priemiesčiuose, automobilio jame ir nereikia. Čia puikiai veikia visuomeninis transportas. Be to, standartiškai sunku rasti vietą pastatyti automobilį.
Jei jau atvykote automobiliu, nepalikite jo miesto centre už mėlynųjų linijų, kad ir kaip už jų esančios tuščios vietos atrodytų patraukliai. Tai gyventojams skirtos vietos ir už statymą jose gresia nevaikiškos baudos. Be to, miesto centras darbo dienomis tampa viena ištisine spūstimi. Atvykusiems automobiliu primygtinai siūloma naudoti P+R (angl. park + ride) sistemą, t.y. palikti automobilį saugojimo aikštelėse miesto pakraštyje ir į centrą atvykti viešuoju transportu. Taip sutaupysite ir pinigų, ir laiko, ir nervų.
Mieste kursuoja metro, tramvajai ir autobusai. Jų tinklas labai platus, todėl išsirinkus viešbutį atokiau nuo centro nereikia jaudintis, kad bus sunku pasiekti senamiestį. Kita geroji žinia yra ta, kad vietinis susisiekimas yra pigus. Bilietas pusvalandžiui visoms transporto priemonėms kainuoja gal vieną eurą, o dienos bilietas – apie penkis eurus. Ne ką brangiau nei mūsų sostinėje.
Patrauklios yra ne tik susisiekimo, bet ir dauguma kitų paslaugų Prahoje kainos. Dėl to Praha patinka ne tik man, bet gausiai čia atvykstantiems linksmybių ieškotojams. Čia pigus maistas, pigus alus ir visai nebrangios pramogos. Pavyzdžiui, alus bare gali kainuoti apie pusantro euro ir pigiau, kai Lietuvoje tokia alaus kaina jau yra retenybė. Taip pat galima atrasti ir kur pavalgyti už kelis eurus. Žinoma, yra ir brangių pramogų, tačiau atsieiti nebrangiai tikrai galima. Praha tam yra idealus miestas.
Kultūros ir architektūros mylėtojams pats žinomiausias miesto objektas, turbūt, yra Prahos pilies kvartalas su ansambliu. Tai aukščiausias miesto taškas, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Pati pilis yra aukščiausia senovinė pilis pasaulyje, kurioje rezidavo čekų karaliai, o dabar dirba Čekijos prezidentas. Šv.Vito katedroje yra apžvalgos aikštelė. Čia kas valandą keičiasi prezidento sargyba. Šis reiškinys kaskart sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo. Įėjimas į pilį yra mokamas (apie 10 eurų), tačiau į kiemą galima įeiti laisvai, kaip ir stebėti sargybos keitimąsi. Pamenu, kai dar buvome jauni ir kvaili, visaip maivėmės prieš tuos sustingusius sargybinius, bandydami išprovokuoti kokią nors jų reakciją. Nepavyko.
Kadangi tai populiariausias Prahos objektas, pasiruoškite grūstims ir ilgoms eilėms prie bilietų. Norint išvengti eilių, siūloma ateiti, kai pilis tik atidaroma.
Dar vienas Prahos simbolis yra Karolio tiltas. Jis jungią Mažąjį miestą su Senamiesčiu. Nepraeiti šiuo tiltu yra dar blogiau, nei nenueiti į Prahos pilį. Tai ne tik tiltas, bet ir muziejus, turgus, gyva muzika ir kitos atrakcijos. Mažojo miesto aikštėje dabar yra restoranų kvartalas.
Senamiestis yra istorinis Prahos centras. Žymiausias jo objektas yra, žinoma, astronominis laikrodis, kuriam mušant valandas įvyksta mini spektaklis. Turbūt nerasi nė vieno Prahos lankytojo, kuris savo nuotraukų galerijose neturi nuotraukų su astronominiu laikrodžiu.
Senamiestyje taip pat gausu istorinių pastatų, kurių bene žymiausia yra senoji miesto rotušė ir bažnyčios.
Naujamiestyje įdomiausias objektas yra Šv.Vaclovo aikštė. Joje daugybė kavinių, parduotuvių, restoranų ir viešbučių. Šioje aikštėje yra ir Nacionalinis muziejus. Užmeskite akį į Šokantį namą. Tai gana netradicinis architektūrinis sprendimas.
Tačiau man bene labiausiai patiko Jozefo kvartalas. Tai buvusio žydų geto vieta. Jame yra kelios sinagogos, o žymiausia jų yra senoji naujoji sinagoga. Tai seniausia Europoje veikianti sinagoga. Legenda sako, kad čia ilsisi ir mistinė žydų legendinė būtybė – Prahos golemas. Kvartale yra ir seniausios Europoje žydų kapinės ir Franco Kafkos namas. Kadangi šiek tiek domiuosi žydų palikimu Europoje, man šioje vietoje aura buvo nuostabi.
Negaliu nepaminėti literatūrinio Čekijos herojaus – kareivio Šveiko. Keista tai, kad nors jis patinka milijonams skaitytojų visame pasaulyje, dauguma čekų jo herojumi nelaiko ir netgi prašo netapatinti jo su čekų tauta. Anot jų, po Šveiko kvailumo kauke slepiasi ne drąsa ir išmintis, o absurdiškas humoras. Be to, pats herojaus kūrėjas J.Hašekas dėl savo palaido gyvenimo būdo, polinkio konfliktuoti ir politinių pažiūrų nėra per daug mėgstamas šalyje.
Pirmajame pasauliniame kare jis kariavo Raudonosios Armijos gretose. Žinant čekų antipatijas šiai organizacijai, per daug stebėtis J.Hašeko nepopuliarumu nereikėtų.
Kaip ten bebūtų, užsieniečiams Šveikas įdomus, todėl čekai stengiasi jo vardą išnaudoti pritraukdami turistų. Prahoje yra Šveiko vardo restoranų tinklas, taip pat išskiriama dviejų kilometrų ilgio gatvė, kuria Šveikas su palyda – kalėjimo sargybiniais – ėjo lygiai dvi paras. Per tiek laiko nesunkiai galima nueiti iš Vilniaus į Kauną, bet tik ne tada, kai tavo kelyje yra šimtas aludžių...
Būtent aludės ir kitos Čekijos sostinės siūlomos pramogos turistams yra ta priežastis, dėl kurios Praha yra ideali vieta sutikti didžiausias metų šventes. Juk, skirtingai nei per šeimyniškas Kalėdas, Naujuosius sutikti rekomenduojama, o kai kada ir privaloma ūžiant linksmybių šurmulyje. Tad kodėl šiemet to nepadarius Prahoje?
