Kviečia pažinti išskirtinį Žemaitijos regioną
Pasak kelionių vadovo, istoriko bei keliautojo Vlado Liepuoniaus, pažintines keliones dažniausiai renkasi tie keliautojai, kurie nori pasigrožėti Lietuvos kraštovaizdžiu ir prisiliesti prie mūsų šalies istorijos.
„Ekskursijas mėgstantys žmonės visada yra smalsūs, norintys išgirsti, giliau apčiuopti. Tokias keliones rekomenduoju norintiems patirti Lietuvą, pamatyti ją kitu kampu ir kartu pajusti, kad kelionė su gidu yra kitoks keliavimo būdas – atveriantis akis ir teikiantis pažinimo džiaugsmą.“
Kaip teigia V.Liepuonius, Žemaitija išsiskiria iš visų etnografinių istorinių regionų. Tai paskutinis pagoniškas regionas Europoje, čia jaučiamas kalbinis skirtumas ir bendravimo būdas. Keliaujant po Žemaitiją kelionių vadovas kviečia aplankyti Oginskio rūmus bei vieną didžiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje, kur galėsite ne tik pasigėrėti išskirtiniais vaizdais, bet ir sužinoti parko istoriją bei išgirsti legendas apie vieną seniausių ir didžiausių Lietuvoje Perkūno ąžuolą, Verkiančiąją liepą ar Penkiakamienį uosį.
Užlipus ant Siberijos apžvalgos bokšto galėsite pasigėrėti Žemaitijos kraštovaizdžiu: Platelių ir Beržoro ežerų, Siberijos pelkės bei Platelių miestelio vaizdais. Svečiuojantis Žemaitijoje būtina paskanauti tradicinių valgių ir užlipti ant Lietuvos kalnų karaliene tituluojamos Šatrijos kalvos.
„Lietuvos istorija nėra tik Vilniaus senamiestis. Istoriškai taip jau susiklostė, kad didelė ypatingo ir nuostabaus paveldo dalis yra išblaškyta, todėl ir reikia keliauti po Lietuvą, jog patys viską pamatytume ir atrastume. Vienas iš svarbiausių paveldo elementų – mūsų dvarų kultūra – Oginskio rūmai yra vienas iš jų, – pasakoja V.Liepuonius.
Jie ne tik nutiesė pirmąją telefono liniją tarp Rietavo ir Plungės, bet ir vieni pirmųjų pradėjo gaminti elektros energiją.
– Man patinka kalbėti apie Oginskius kaip apie progreso meteorą Lietuvoje. Jie ne tik nutiesė pirmąją telefono liniją tarp Rietavo ir Plungės, bet ir vieni pirmųjų pradėjo gaminti elektros energiją. Oginskiams buvo įdomu viskas, kas nauja XIX–XX a. sandūrose. Kažkada būtent Oginskių rūmuose buvo žengti pirmieji žingsniai į pasaulį, kuriame mes šiandien gyvename. Tuo Oginskiai, Plungė ir Rietavas ir yra tokie ypatingi, išskirtiniai bei kartu labai žavūs.“
Neišdildomi įspūdžiai Šaltojo karo muziejuje
Kaip pasakoja ekskursijų vadovas, Šaltojo karo bazė, kurią galima aplankyti Plungės rajone, yra išskirtinis turistinis objektas ne tik regiono, bet ir visos Europos mastu. Pirmą kartą Lietuvoje Šaltojo karo epochą pristatanti muziejinė ekspozicija buvo oficialiai atidaryta 2012 metais. Tai vienintelė ekspozicija Europoje, įrengta viename pirmųjų požeminiame balistinių raketų komplekse.
Šaltojo karo bazė, kurią galima aplankyti Plungės rajone, yra išskirtinis turistinis objektas ne tik regiono, bet ir visos Europos mastu.
„Šios bazės aplankymas ir nusileidimas į bunkerį visada palieka ryškų įspūdį tiek užsieniečiams, tiek lietuviams. Muziejuje ne tik galima sužinoti apie penkiasdešimt metų trukusį Šaltajį karą, jo poveikį Europos ir Lietuvos istorijai, bet ir branduolinės ginkluotės keliamą grėsmę žmonijai“, – pasakoja kelionių vadovas.
Unikali galimybė paragauti žemaitiškų patiekalų
Kadangi Žemaitija yra išskirtinis etnografinis ir istorinis regionas, būtina išbandyti jo kulinarinį paveldą. Pasak ekskursijų vadovo, žemaitiškų patiekalų skanavimas yra viena mėgstamiausių ekskursijos dalių.
„Aš ir pats šioje ekskursijoje pirmą kartą paragavau namuose daryto žemaitiško kastinio. Kartu su keliautojais važiuojame į kiek atokesnę sodybą, kur mus pasitinka labai linksmos, nuoširdžios moterys. Smagu stebėti, kaip greitai žmonės pradeda juoktis, bendrauti tarpusavyje. Taip per maistą tarp kelionės dalyvių atsiranda bendruomeniškumo jausmas.“
Pasak jo, tai unikali galimybė ne tik paragauti žemaitiškų naminių patiekalų, bet ir sužinoti, kaip jie gaminami, kokie produktai naudojami, o kai kurių jų galima ir įsigyti čia pat, vietoje – nuo žolelių arbatos, tikros naminės duonos iki įvairių pagardų.
„Nesu didelis lietuviškos virtuvės, kuri yra sunki savo skoniais, gerbėjas, bet mane sužavėjo žemaitiškas kanapių pagardas. Buvau nustebintas, kad toks paprastas produktas gali suteikti tiek daug poskonių paprasčiausiam valgiui. Tai mano asmeninis atradimas“, – įspūdžiais dalijasi V.Liepuonius.
Viena mistiškiausių Lietuvos vietų – Šatrijos kalva
Ekskursijos vadovas rekomenduoja bent kartą gyvenime užkopti ant Šatrijos kalvos, nes iš ten atsiveria nuostabus Žemaitijos kraštovaizdis su besileidžiančios ar kylančios saulės vaizdais.
„Ne paslaptis, jog mūsų šalis yra plokščia ir žema, tad bet koks pakylėjimas mums vizualiai padaro įspūdį. Šatrijos kalva yra pats tikriausias 228 metrų aukščio kalnas į kurį galima užkopti.“
Šatrijos kalva yra viena mistiškiausių Lietuvos vietų, apipinta įvairiausiomis istorijomis ir pasakojimais.
Pasak V.Liepuoniaus, Šatrijos kalva yra viena mistiškiausių Lietuvos vietų, apipinta įvairiausiomis istorijomis ir pasakojimais.
„Legendose ir padavimuose Šatrijos kalnas yra raganų susibūrimo vieta. Sakoma, kad nuo seno ant šios kalvos renkasi visos Žemaitijos raganos, o kažkada jos žemėmis apipylė kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir taip atsirado piliakalnis. Tačiau aš visada pabrėžiu, kad Šatrijos kalnas yra dviguba gamtos ir legendų kombinacija.“
Kaip pasakoja „Novaturo“ ekskursijų vadovas, būtent ant šios kalvos galima pajusti senovės autentiką ir net pasakos motyvus.
„Šalia Šatrijos, ant gretimos kalvos, įkurta aukuro vieta, kur Vaidilutė kūrena amžinąją ugnį – tai unikali galimybė prisiliesti prie mūsų senosios pagoniškos praeities. Dažnai ant Šatrijos kalvos atslenka rūkas, tad galima pasijusti lyg nukeliavus į vaikystės pasaką: truputį baugu, paslaptinga, netikėta.“
