Jūrligė, tai būsena, kuomet žmogų apima mieguistumas, abejingumas, galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas. Dažniausiai su jūros liga susiduriama ne tik pirmą kartą patekus į banguotą jūrą, bet ir po ilgesnės buriavimo pertraukos ir vėl sugrįžus už jachtos šturvalo.
„Kuo stipresnis bangavimas, tuo jūrligė labiau tikėtina. Prie jos intensyvumo gali prisidėti net ir laivo charakteristikos, kai kurios jachtos per bangas plaukia švelniai, o kitos – tarsi laukinis žirgas bando atsikratyti ant denio įsitaisiusią įgulą. Supimo savybėms didžiausią įtaką daro jachtos ilgis ir vandentalpa (masė). O ūmiausi jūrligės simptomai pasireiškia tuomet, kai žmogaus vestibiuliarinio aparato jaučiama padėtis nesutampa su matoma padėtimi horizonte“, – sako V.Tamkvaitis.
Anot buriuotojų, prasidėjus intensyvesniam bangavimui, net šimtai valandų praleistų jūroje, laive geros savijautos neužtikrina.
„Jūrlige gali sirgti visi. Praleidus daug laiko buriuojant simptomai ima silpnėti, tačiau jie niekur nedingsta. Nors buriuoju jau beveik 30 metų, kai laivas ima intensyviau siūbuoti aš nepuolu vemti, tačiau mane veikia kiti jūrligės požymiai – abejingumas, mieguistumas. Todėl budėjimas denyje, esant stipriam supimui, man kartais primena naktį prieš egzaminą, kai mokydavausi ir stengdavausi neužmigti.
Vis tik bėgant metams, su jūros lyga išmokau „susitaikyti. Ankščiau ar vėliau kiekvienas organizmas prisitaiko prie siūbavimo ir reikšmingi jūros ligos simptomai užsimiršta. Todėl labai svarbu nepasiduoti blogai nuotaikai ir neužmiršti, kad nemalonūs pojūčiai praeis“, – sako buriuotojas.
V.Tamkvaičiui antrina ir buriavimo akademijos instruktorius Rokas Arbušis: „Nors jūrinį buriavimą praktikuoju jau beveik 30 metų, su jūros liga, esant intensyviam siūbavimui, taip pat susiduriu. Ypač, kai tai būna pirmasis mano sezono plaukimas.“
Ar jūrligės įmanoma išvengti?
Pasak buriuotojų, nuo jūros ligos stebuklingo vaisto nėra, tačiau siekiant jos simptomus sušvelninti, galima imtis keleto veiksmų:
„Paprasčiausias metodas – horizonto stebėjimas. Tai smegenims padeda suprasti, kas aplink jus vyksta. Vyrauja begalė mitų, jog nuo jūros ligos apsaugo įvairios magnetinės apyrankės, imbieriniai saldainiai ar tabletės. Tačiau didžioji dalis šių priemonių veikia nebent kaip Placebo efektas“, – aiškina vidaus ir pakrančių burinės jachtos vadų kursus vedantis V.Tamkvaitis.
Anot jo, dažniausiai jūrligės sukeliamas diskomfortas susijęs su sutrikusia žmogaus mityba: „Prasidėjus supimui, kai kurie buriuotojai išbalansuoja savo mitybą – nesimaitina jiems įprastu laiku arba dėl nežymaus pykinimo renkasi ilgą laiką visai nevalgyti, vartoja nepakankamai vandens. Tačiau, net esant nežymiam pykinimui, labai svarbu save priversti tinkamai maitintis ir vartoti daug skysčių. Taip sušvelninami jūros ligos simptomai, nes dažnai didžioji dalis jų kyla dėl skysčių trūkumo, o ne dėl supimo“.
Pasak buriuotojo, jei neplanuojate plaukti į tolimus vandenis, jūros ligos išvengti gali padėti ir technologijos. 2–3 paras į priekį oro prognozės yra gana tikslios. Todėl, norint išvengti netikėtos jūros ligos, patartina vengti audringesnių oro sąlygų ir pasirinkti maršrutą, kuriame bangos keltų mažiau diskomforto.
Labai svarbu save priversti tinkamai maitintis ir vartoti daug skysčių.
Buriavimo instruktorius R.Arbušis tikina, jog norint išvengti ūmių jūrligės simptomų, svarbiausia, nepasiduoti ir nuolatos nedrybsoti prie paruošto kibiro. Mat tuomet tokioje padėtyje galite praleisti net kelias paras:
„Būtina kvėpuoti grynu oru, vengti nemalonių kvapų, kurie gali dar labiau suintensyvinti pykinimą, netūnoti jachtos kajutėje. Geriau būti laivo kokpite (laivagalyje esanti laivo dalis, kuri visai arba tik iš dalies uždengta), o jei jau pasirinkote būti viduje, ramiai gulėkite ir leiskite būtiniausiais darbais pasirūpinti jūsų įgulai ar pagalbininkams“.
