Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Neįprastas Andriaus pomėgis – fotografuoti geležinkelį: užfiksavo ir pirmąjį traukinį iš Ukrainos

Andrius Kvedaras iš Šiaulių stebina neįprastu pomėgiu – jis keliauja po Lietuvą ir kaimynines valstybes ir fotografuoja geležinkelius, jų techniką. Istoriją studijavęs šiaulietis savo darytomis nuotraukomis dalijasi instagramo paskyroje. Kaip pats sako, iki to laiko net nebuvo minčių, kad pasaulyje yra tokia nemaža geležinkelius fotografuojančių entuziastų bendruomenė.
Andrius Kvedaras – geležinkelių fotografas
Andrius Kvedaras – geležinkelių fotografas / Asmeninio archyvo nuotr.

Apie savo neeilinį pomėgį, jo atsiradimą, įdomiausius užfiksuotus įvykius, tarp kurių – ir pirmojo traukinio iš Ukrainos atvykimas į Šiaulius, Andrius sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais.

– Papasakokite apie savo pomėgį keliauti ir fotografuoti geležinkelius: traukinius, pastatus ir kt. Kada tai pradėjote daryti ir kodėl?

– Tiesą sakant, sunku įvardyti konkretų laiką, kada tai pradėjau. Geležinkelis mane supo nuo mažų dienų. Visų pirma, senelis iš mamos pusės dirbo geležinkelyje, todėl šeima gyveno netoli nuo jo.

Mano vaikystės vasaros pas močiutę neretai prabėgdavo zujant netoli geležinkelio, stebint traukinius. Netgi save patį įsivaizduodavau dirbantį traukinių praleidėju (juokiasi). Tuo metu traukinių eismas būdavo gana intensyvus. Skaičiuodavau pralekiančių sąstatų vagonus.

Andriaus Kvedaro nuotr. / Rygos geležinkelio tiltas per Dauguvą, 2021 m.
Andriaus Kvedaro nuotr. / Rygos geležinkelio tiltas per Dauguvą, 2021 m.

Pats fotografavimas atsirado be abejo gerokai vėliau – kai savo rankose jau turėjau fototechniką. Žinoma, ji buvo paprasta, todėl kokybiškų nuotraukų padaryti dar neišeidavo. Bet tai buvo bene pirmieji kadrai, sakyčiau, istoriniai pirmieji mano kadrai. Tai įvyko apie 2000-uosius. Vėliau šis pomėgis buvo prislopęs.

Dabar man gaila to laikotarpio, nes vėlesniais metais geležinkeliuose vyko tikras perversmas. Seną, dar sovietiniais laikais pagamintą techniką, pamažu ėmė keisti modernizuoti lokomotyvai. Apskritai ir pati infrastruktūra tuo metu stipriai keitėsi: gražėjo geležinkelio stotys ir peronai. Dabar gaila, nes tai būtų buvę istoriniai momentai.

Tai, žinoma, kainuoja daug pastangų, laiko ir noro.

Kai pagaliau rankose turėjau jau žymiai kokybiškesnę fototechniką, tas pomėgis fotografuoti geležinkelius vėl natūraliai sugrįžo. Dabar tai tarsi neatsiejama gyvenimo dalis, užimanti didesniąją dalį laisvalaikio. Tai, žinoma, kainuoja daug pastangų, laiko ir noro.

Fotografuoti geležinkelį yra gana pavojingas užsiėmimas. Turi gerai apgalvoti vietas, kuriose geriausia stebėti, fotografuoti traukinius, kad vaizdus užfiksuotum kokybiškus, bet tuo pačiu nekeltum pavojaus tiek sau, tiek lokomotyvus valdantiems mašinistams.

– Ką įdomiausio yra pavykę užfiksuoti?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai