Mao kaimelyje esantis Dongzhong urvas mokykla virto visai ne dėl vietos architektų išradingumo ar dizaino sprendimų, tiesiog Gujčžou – vienas skurdžiausių Kinijos regionų ir pastato mokyklai paprasčiausiai neatsirado.
Blog.daum.net nuotr./Kinijos uoloje įrengta mokykla virto turistų traukos centru |
Vietos gyventojams trūksta visko: nuo statybinių medžiagų ir vadovėlių iki parengtų mokytojų ir pinigų jų algoms. Tačiau nesulaukdami paramos iš šalies ar regiono valdininkų, gyventojai nusprendė patys imtis savo vaikų švietimo. Kadangi statybinių medžiagų nebuvo, o ir laisvo pastato mokyklai neatsirado, tai žmonės mokyklą įkūrė netoliese esančiame vaizdingame urve. Jame, be kita ko, laisvai telpa iki 200 pradinukų.
Vaikus pradėjo mokyti patys tėvai ar iš pradinukų užaugę mokytojai. Ir nors urvinės mokyklos aplinka buvo itin kukli, į ją pradėjo plūsti po regioną keliaujantys turistai. O pastarąjį dešimtmetį neįprasta mokykla dar labiau išpopuliarėjo. Joje besilankantys turistai dažnai šelpdavo mokyklą, o už bilietus surinktos lėšos aprūpindavo vaikus naujais vadovėliais. Tačiau 2011-aisiais valdžia paskelbė, jog „Kinijos tauta – ne urvinių žmonių tauta“ ir mokyklą uždarė.
Vietos gyventojai sukilo ir ėmė kovoti už šią vienintelę švietimo instituciją apylinkėse. Juk ir urve įrengtoje mokykloje buvo savo privalumų: gera akustika dainavimo ir retorikos pamokoms bei gyvi eksponatai biologijos pamokoms.
Neseniai Dongzhong urve įrengta mokykla vėl pradėjo savo darbą, nors kinų valdžia žada regionui pastatyti naują moderniai įrengtą mokyklą.