Jachtos viduryje Lietuvos
Jachtos ant Dubysos upės kranto Uždubysio kaime netoli Ariogalos – štai tokia Karolio Šleževičiaus idėja. Nors Karolio šeima gyvena pietų Švedijoje, o jis pats dirba šiaurinėje jos dalyje, vasaros sezono metu jis beveik kiekvieną savaitgalį parskrenda į gimtinę.
Šiemet jau galima apsistoti keturiose jachtose, dar neseniai raižiusiose jūrų vandenis.
Baidarių ir irklenčių nuoma vasaromis užsiimantis K.Šleževičius nakvynes sausumoje įkurdintose jachtose sugalvojo atsitiktinai. Jos gan populiarios Švedijoje.
Tad šiemet jau galima apsistoti keturiose jachtose, dar neseniai raižiusiose jūrų vandenis. Jas iš vandens iškėlė pats Karolis.
„Iki „nutūpimo“ ant kranto dvi jachtos plaukiojo Šiaurės ir Baltijos jūrose, o likusios – Švedijos ežeruose. Joms nuo 20 iki 45 metų, tad galima sakyti jachtoms suteiktas antras gyvenimas, tik jau ne vandenyje, o krante. Kai švedams pasakojau, ką su jomis darysiu, visi palaikė mano idėją“, – pasakojo Karolis.
Pasak jo, atsigabenti ir įrengti jachtas užtruko apie 1,5 metų.
„Sudėtingiausias ir ilgiausias procesas – jachtų iškėlimas iš vandens, išmontavimas ir atsivežimas į Lietuvą. Tai užtruko bene pusmetį. Susidurta ir su iššūkiais, kai turimas vienos iš jachtų rėmas, kuris gabenant ją išlaiko stabilią, buvo visai ne nuo nupirktos jachtos, tad pakrovus į sunkvežimį jachtą pritvirtinti teko pasitelkiant išmonę ir kitas priemones“, – prisiminė Karolis.
Atsigabenęs jachtas į Lietuvą Karolis negalėjo iš karto tęsti įrengimo darbų, nes reikalus sumaišė gamtos stichija.
Kiekvienoje jachtoje yra 4 miegamosios vietos, įvesta elektra, šildymas.
„Pernai pavasaris buvo ypač lietingas, tad niekaip negalėjome pasiruošti žemės, kur turėjo stovėti jachtos, visas įrengimas užtruko. Dabar darbai jau baigti, tad pirmieji svečiai atvyks jau netrukus“, – sakė Karolis.
Kiekvienoje jachtoje yra 4 miegamosios vietos, įvesta elektra, šildymas. Tik didesnė virtuvėlė ir tualetas įrengti atskirai esančiame pastate. O ir išsimaudyti juk galima ir upėje.
Nors užsakymai priimami tik nuo liepos, susidomėjusių netradicine nakvynės vieta jau yra.
„Vieni nori išbandyti tokią nakvynę dėl pramogos, kiti – galbūt prieš patys įsigydami jachtą nori pasitikrinti patogumą. Be to, jachtos – krante, tad ir jūros liga nebaisi“, – akcentavo Karolis.
Glampingas ir elniai
Netradicinę nakvynę elnių apsuptyje Kaišiadorių rajone siūlo ir Vaida Kairienė. Kartu su vyru ieškodami ramybės gamtoje sau, tokią pasiūlė ir kitiems atokioje vietoje įkurdami glampingo tipo safario palapines-namelius, kuriuos parsivežė iš Nyderlandų.
„Mėgstame keliauti patys, visada stengiamės apsistoti įdomesnėse vietose. Lietuvoje patirčių taip pat turėjome įvairių, ir nebūtinai teigiamų: tai nakvynė šalia kolektyvinių sodų, tai šalia vykstančių stovyklų – tad pailsėti ne visuomet pavykdavo. Žmonės vertina privatumą ir ramybę gamtoje, tad norėjome būtent tai ir pasiūlyti“, – sakė „Wandeerer Glamping“ įkūrėja Vaida Kairienė.
Žmonės vertina privatumą ir ramybę gamtoje, tad norėjome būtent tai ir pasiūlyti.
Romantišką pabėgimą iš miesto dviem siūlanti Vaida sako, kad ramybė gamtoje yra svarbiausia, tad 15 ha teritorijoje ant Neries kranto galima apsistoti trijuose nameliuose.
Į du iš jų svečiai priimami tik šiltuoju sezonu, o trečiajame ramybe galima mėgautis ir žiemą bei stebėti visai šalia besiganančius tauriuosius elnius. Juos augina ir veisia patys šeimininkai, o pirmuosius elnius kadaise parsivežė iš Slovakijos. Dabar jų čia daugiau nei 60.
„Patys nameliai įrengti kas 200 metrų, kad nebūtų trukdomas poilsiautojų privatumas. Prie pat namelio ir su mašina prašome nevažiuoti. Rūpinamės aplinka ir tvarumu, tad pasistačius atokiau, svečiams pasiūlome pavėžėjimą elektromobiliu ar tiesiog prasiėjimą pėstute“, – akcentavo Vaida.
Be to, čia ir civilizacijos priemonės yra tik pačios reikalingiausios – televizoriaus tikrai nerasite, tačiau karštą vasaros dieną kondicionierius tikrai gelbės.
Bene didžiausias „palapinių“ šalia Neries privalumas – gamtos alsavimas. Apsistoję jaučiasi lyg Maugliai, nes girdisi ir elnių ūkavimai, ir upės bangos atšiauresniu metu ar keletą kilometrų atsikartojantis aidas. Dažnam atvykėliui tai būna savotiškas nusikėlimas į vaikystę.
Paklausus, ar netrūksta lankytojų, Vaida sako, kad norinčių apsistoti tokiose palapinėse tikrai nemažai, tad vasaros užsakymai sparčiai pildosi. Dažnas paklausia, kodėl tokioje didelėje teritorijoje neįrengiama daugiau namelių? Tačiau šeimininkai atviri – juk tikslas ne skaičius, o kiekvieno atvykstančiojo ramybė ir komfortas.
Norinčių apsistoti tokiose palapinėse tikrai nemažai.
Linas Žabaliūnas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos narys, sako, kad neįprastų vietų paklausa milžiniška. Visa Šiaurės Švedija yra nusėta nameliais medžiuose ir po žeme. Ten plaukioja pirtys ir palapinės.
„Mes nuo Švedijos atsiliekame šimtmečiais, – sako turizmo ekspertas. – Idėjų turime, bet visi mūsų gražūs sumanymai kartais bliūkšta į statybos techninius reglamentus, kurie beveik be jokių išimčių nieko neleidžia statyti miškingose teritorijose“.