Daugiau nei penkios dešimtys lietuvių, savaitgalį praleidę Tatrų kalnuose Slovakijoje, kilo į savo kalnus. Vieniems užteko tik lengvų kelių, kiti bandė įveikti sniegu pasidengusius kalnus kopdami į Krivan ir Rysy viršukalnes.
Kalnų lengvų nebūna
Kiekvienais metais į rudeninius Tatrus Lenkijoje arba Slovakijoje keliaujanti aktyvaus laisvalaikio organizatoriaus „Kertam kampą“ suburta grupė paprastai skirstoma į kelias mažesnes grupes – „Erelių“ arba „Romantikų“. Pastarojoje – į pirmą pažintį su kalnais susiruošę žmonės arba tie, kurie nenori sudėtingesnių maršrutų, antroje – kalnų entuziastai, kurių kraityje – jau ne viena pasiekta viršūnė.
Šį kartą iš kalnų grupė lietuvių parsivežė ne tik žiemiškai jaukias emocijas – kelios dešimtys žmonių tapo ir kalnuose įvykusios nelaimės liudytojais.
Penktadienį pakeliui į Rysy viršūnę žuvo 31 metų lenkas. Tad virš kalnų matytas sraigtasparnis kilo nukelti žuvusiojo kūno, tačiau dėl prastų oro sąlygų to padaryti nepavyko. Tad kitą dieną į kalnus išsiųsta gelbėtojų grupė, kuri pasikeisdama vyro kūną nunešė žemyn.
„Toks buvo pirmas kartas, kai iš arti mačiau, kaip nuo kalno nukeliamas žuvusio žmogaus kūnas. Labai keistas jausmas“, – sakė jau kelis metus po kalnus keliaujanti panevėžietė Rasa.
Kaip lietuviams pasakojo vieno iš kalnų namelio šeimininkas, lenkas kalnuose tiesiog sušalo. Kodėl nutiko nelaimė – nežinia, o spėliojimai ir gandai šiuo atveju neturi jokios prasmės.
Savaitgalį kalnuose vyko ir dar vienas su netektimis susijęs alpinistų bei keliautojų susibūrimas: simbolinėse kapinėse pagerbtas žuvusiųjų kalnuose atminimas.
Simbolinės kapinės įrengtos prie Poprado ežero. Kiekvienais metais paskutinį spalio šeštadienį čia vyksta žuvusių Tatruose ir kituose kalnuose pagerbimo ceremonija.
Šiuo metu simbolinėse kapinėse yra 378 atminimo lentelės, kuriose minimi 498 asmenų vardai – per metus įrašyti keturi nauji.
Kalnai priima visus, tačiau ne visus, deja, išleidžia sugrįžti, o kalnų lengvų nebūna – taip sako patyrę keliautojai.
Gamta kalnams įjungia skirtingą apšvietimą
Tačiau atrasti aistrą kalnams ir vaizdus, vertus stebuklo, galima net ir tada, jei bijai jų viršūnių. Netoli nuo Lietuvos – Lenkijoje ir Slovakijoje – stūksantys Aukštųjų ir Žemųjų Tatrų kalnų masyvai vilioja ne tik alpinistus, tačiau ir mažiau patyrusius keliautojus.
Į Slovakiją vykome užsakytu autobusu, o kelionė nuo Kauno truko apie 15 valandų. Apsistojome kalnų apsuptame Štrbske Pleso miestelyje.
Sužymėtos kalnų trasos leidžia eiti įvairiais maršrutais, o nesudėtingi kalnų keliai tinka ir menką fizinį pasirengimą turintiems žmonėms.
Į kalnus nerekomenduojama eiti vienam net ir pasirinkus lengvus kelius. Nutikus kad ir mažai nelaimei, pavyzdžiui, kryptelėjus koją svarbu, kad šalia būtų galintis padėti arba pagalbą iškviesti žmogus.
Vienam kalnuose gali užtekti lengvo pasivaikščiojimo, kitam – sudėtingesnio kopimo, trečiam – pakilimo keltuvu ir žvilgsnio į kalnus.
Priklausomai nuo metų laiko, gamta kalnams įjungia vis kitokį apšvietimą ir nuspalvina įvairiomis spalvomis.
„Kiekvienas užlipome ten, kur norėjome ir galėjome. Kiekvienas rado savo viršukalnę. Vieni aukščiau debesų, kiti – žemiau debesų“, – keliautojams sakė „Kertam kampą“ įkūrėjas ir vienos iš grupių vedlys vilnietis Dalius Pranculis.
Kalnų nameliai svetingi visiems
Savo dvasią turi ir kalnų nameliai, vadinami „chatomis“. Skirtingame aukštyje išsidėsčiusiuose nameliuose galima ir apsigyventi, ir tiesiog sušilti ar papietauti. Jie gali tapti tarpine stotele užėjus lietui ar pūgai.
Net jei čia nėra nakvynės vietų, „chatos“ šeimininkai, esant sudėtingoms sąlygoms, nakvoti priima visus, jei nėra vietų – keliautojai miega tiesiog ant žemės.
Kai kuriuose kalnų nameliuose įrengtos patalpos ir vaikams, čia vyksta ir vietos muzikantų pasirodymai.
Beje, pakeliui į vieną gana aukštai įsikūrusi Rysy kalnų namelį teko sutikti ir žmones, kurie savanoriškai į kalnus neša įvairius maisto produktus bei kitus daiktus. Pasiekti šį namelį ir šiaip nėra lengva – iki jo tenka kopti gana stačiu akmenuotu paviršiumi, o nešant sunkius krovinius tai – dar didesnis iššūkis. Slovakai dėl reikalingų daiktų užnešimo į chatą „Pod rysami“, kuri yra 2250 metrų aukštyje, simboliškai yra vadinami Europos šerpais.
Kalnai užburia. Jie turi savo muziką ir savo tylą. Savo kalbą ir savo būtį. Kalnuose kiekvienas yra mažas ir didelis, juose kiekvienas yra tik svečias.
