Trečiadienis buvo pražūtingas tiek Šventojoje, tiek Nidoje. Pastarojoje nuskendo svečias iš Airijos, turima duomenų, jog jis JAV pilietis, gyvenantis Airijoje. Svečias viešėjo nudistų paplūdimyje, kur iškabų, tikina vietiniai, stinga.
„Airis nudistų paplūdimyje buvo. Ten lentelių nėra, deja“, – sako neringiškiai.
„Aš taip pat šiais metais pasigedau gelbėtojų informacijos anglų kalba. Kuomet buvo pranešama, kad maudytis draudžiama, šalia mūsų buvo užsieniečiai, kurie maudėsi ir nieko nesuprato, tad mes vertėjavome. Nejaugi sunku pranešti keliomis kalbomis?!“ – antrino kita vietos gyventoja.
Dauguma pritaria – kurortuose informacija turėtų būti ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų kalbomis, mat čia nemažai svečių iš Rusijos.
Neringos gelbėtojų tarnybos vadovas Gintaras Kuprys 15min teigė, jog ženklų pajūryje esama įvairių – senesni yra tik lietuviški, o naujesni jau ir anglų kalba, tad prie užrašo „Duobė“ atsiradęs ir angliškas vertimas „Pit“.
„Pajūryje gelbėtojai informaciją skelbia lietuviškai, rusiškai, dažnai ir angliškai. Pas mus yra ir įrašas, kuris transliuojamas. Teko girdėti atsiliepimų, jog buvo rašyta, kad ženklai su nuorodomis į paplūdimius per maži, nors sudėti nauji“, – sakė G.Kuprys.
Jo teigimu, svarbiausia yra žmonių sąmoningumas. Štai ir trečiadienį po nelaimės poilsiautojai nesibaimino plaukti prie plūdurų ir juos nardinti po vandeniu.
„Nežinau, ką jie galvoja“, – kraipė galvą atstovas.
Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas 15min teigė, jog šiame pajūrio ruože įspėjamieji ženklai yra trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir anglų.
„Duobės“ yra lietuviškai ir angliškai“, – sakė J.Pirožnikas.
Ženklai nepadeda
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki 15min teigė, kad apie duobes uostamiesčio paplūdimiuose įspėja lietuviškas užrašas ir po apačia esantis angliškas vertimas, šalia yra ir paveikslėlis, kuriame pavaizduotas perbrauktas plaukikas.
„Atėję į paplūdimį žmonės mato kabančias vėliavas, yra ant persirengimo kabinų informacinės lentos su reikšmėmis, yra telefono numeris, būdelės numeris, kad būtų aišku, kur įvyko nelaimė. Gelbėtojai informaciją skelbia lietuviškai, rusiškai, kartais ir angliškai, – kalbėjo A.Siakki. – Paprastas pavyzdys – prieina gelbėtojas prie piliečio, kuris nesilaiko paplūdimio taisyklių, ir girdi: „Man nesakė, nežinojau, galvojau, turi būti pakelta juoda vėliava.“ Jei žmogus galvoja apie saugumą, gali informaciją pažiūrėti, paskaityti iškabas, kaip saugiai elgtis. Gelbėtojai per garsiakalbį sako, kad iškelta raudona vėliava ir maudytis draudžiama, bet žmonės nekreipia dėmesio. Tėvai, atėję su vaikais, jei iškelta raudona vėliava, jos nepaiso ir eina maudytis – taip auklėja, kad nieko tokio, jei išsimaudysi kabant tokiai vėliavai, vietoj to, kad pamokytų taisyklių.“
A.Siakki piktinasi, kad nekreipiama dėmesio ir į ženklą „Duobė“, atšaunama, jog „aš moku plaukti, man niekas neatsitiks“. Pasak atstovo, žmonės dažnai pervertina jėgas, rodo blogą pavyzdį ir kitiems poilsiautojams, kurie nelabai moka plaukti – pastarieji, stebintys besimaudančius, irgi brenda į jūrą.
„Problema tiek su suaugusiais, tiek su vaikais, kad pamato jūrą ir pamiršta savo saugumą, o į bangas žiūri kaip į pramogą – kaip gi nepažaisiu. Galvoja, kažkas skęs, tik ne aš. Ir tėvai prie ženklo „Duobė“ atsigula, vaikams leidžia maudytis, būna ant ženklo rankšluostį, drabužius pakabina“, – sakė A.Siakki.
Sudrausminimai pykdo
Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigia, kad norėdami būti svetingi, o tai svarbu turizmo sferoje, kuo daugiau informacijos turėtume pateikti populiariąja anglų kalba.
„Jei gebame rusiškai parašyti, nesudėtinga pridėti ir kelis žodžius angliškai. Pagrindinės frazės gelbėtojų galėtų būti laikas nuo laiko ištartos ir anglų kalba. Reikia įvertinti tai, jog visam pasaulyje gyvenimas tampa labai kosmopolitiškas, yra daug mišrių šeimų, tad išgirsti anglų kalba tikrai būtų gerai. Aišku, galime būti užsispyrę ir naudoti nacionalinę kalbą. Jei Prancūzijoje užrašyta tik prancūziškai, mes taip pat einame ir praeiname pro šalį, nesužinoję, kas parašyta“, – sakė R.Savickienė.
Pajūrio paplūdimiuose moteris sako viešėdama girdėjusi lietuvišką ir rusišką informaciją, tačiau anglų rečiau, tiesa, gelbėtojai darbuojasi aktyviai, nepaklusus, priartėja prie poilsiautojų ir asmeniškai įspėja.
Būna, gelbėtojai deda ir stop juostas, tačiau žmonės perlipa – tiesiog atsakingo elgesio trūksta.
Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė 15min teigė, jog šio kurorto paplūdimiuose per garsiakalbius skelbiama informacija lietuvių, rečiau ir anglų kalbomis.
„Paplūdimiuose stovi ženklas, kad negalima maudytis, nupieštas perbrauktas žmogus, tai suprantama visoms kalboms. Gelbėtojai jauni žmonės, kalbantys anglų kalba.
Prieš kelias dienas buvo įvykis – užsienietis buvo sudrausmintas, ir gelbėtojai sulaukė daug pasipiktinimo, jis parašė piktą laišką savivaldybei, kalėjimu grasino. O situacija buvo tokia: jo vaikai maudėsi palikti ant kranto, jis užplaukė už plūduro. Sudrausminimas sulaukia pasipiktinimų. Būna, gelbėtojai deda ir stop juostas, tačiau žmonės perlipa – tiesiog atsakingo elgesio trūksta. Ne visada ir ženklai padeda“, – sakė S.Vaišvilaitė.
