Pirmadienį iš JAV pakilęs lėktuvas turėjo skristi 16 valandų, tačiau keleiviams orlaivyje teko prabūti daugiau nei 24. Lėktuvui teko daryti du neplanuotus sustojimus – Toronte ir Londone. Kodėl? Dėl medicininių priežasčių ir dėl įgulos viršvalandžių.
Skrydis EK216 prasidėjo pirmadienį popiet. Iš Los Andželo pakilęs „Airbus A380“ skrido virš šiaurės rytų Kanados, Hadsono įlankos, kai keleiviui skubiai prireikė medikų pagalbos. Šiaurės rytų Kanadoje nėra daug oro uostų, kurie galėtų priimti „Airbus A380“, todėl buvo nuspręsta nukreipti lėktuvą į Torontą – gerokai išsukti iš kelio.
Praėjus maždaug 7 valandoms nuo pakilimo, lėktuvas nusileido Toronte. Palyginimui – jeigu iš Los Andželo būtų skrista tiesiai į Torontą, skrydis būtų trukęs tik 4 valandas.
Lėktuvas ant žemės Kanadoje prabuvo maždaug dvi valandas ir pakilo ankstų antradienio rytą. Bet neskrido į Dubajų. Skrido į už 7 tūkst. km nuo jo esantį oro uostą.
Paprastai tokio ilgio skrydžiuose yra keturi lakūnai ir apie 25 įgulos narius. Kai lėktuvas pakilo iš Toronto, nebuvo pakankamai laiko jam nuskristi į Dubajų, nes įgulos darbo laikas yra griežtai ribotas. Po tam tikro valandų skaičiaus yra privalu ilsėtis ir yra draudžiama skristi.
Toronte „Emirates“ oro linijoms kilo iššūkis – kaip keleivius nugabenti į Dubajų?
„Emirates“ į Torontą skrenda 5 kartus per savaitę, bet ne antradieniais. Dėl to buvo nuspręsta keleivius nuskraidinti iš Kanados į Londoną. Kodėl? Oro linijos iš ten turi keturis kasdienius skrydžius į Dubajų, tris iš jų – su A380. Tad bendrovei per kelias valandas surasti įgulą tokiam skrydžiui buvo gerokai lengviau.
Popiet lėktuvas nusileido Londone. Buvo atšauktas reguliarusis tam vakarui suplanuotas skrydis Londonas–Dubajus, ir šio skrydžio įgula paskirta keleiviams iš Los Andželo pargabenti.
Ir taip po dar 6 valandų lėktuve iš Los Andželo pakilę keleiviai antradienio vakarą galiausiai pasiekė tikslą – Dubajų.
