Pasikaitinti į sauną. Sauna suomiams – neatsiejama gyvenimo dalis. Šioje šalyje sakoma, kad gerai gyveni, jei turi nuosavą vasarnamį, kuriame leidi laiką vasarą, ir sauną, kuri yra puikiausia vieta ilsėtis žiemą. Statistika neleidžia ginčytis: penkiems suomiams tenka viena sauna. Juokaujama: jei suomis į namus kviečiasi draugus, paprastai būna iškūrenama ir pirtis. Jei atėjus ji dar neužkurta, vadinas, svečiai atėjo per anksti.
Miestuose netrūksta ir viešų pirčių, kurios atviros ne tik vietiniams, bet ir turistams. Jei per šias žiemos šventes lankysitės Helsinkyje, užsukite į Boca kieme, netoli Senato aikštės esančią sauną, kuri darbo dienomis lankytojus priima 15-22 val. Iki gruodžio 21 dienos maudynės nieko nekainuos.
Kalėdinių dovanų – į mugę. Išsikaitinę pirtyje aplankykite netoli esantį Kalėdų namą, kur svečiai vaišinami karštu vynu ir Azijos virtuvės maistu. Visai šalia – Švento Tomo aikštėje – šurmuliuoja ir Kalėdinė mugė, kur galima rasti originalių dovanų draugams ir artimiesiems. Dar viena šventinė ir nemokama pramoga gruodžio 13-14 ir 20-21 dienomis turistų lauks Kultūros fabrike – čia vyksiančioje dizaino mugėje bus galima įsigyti papuošalų, aksesuarų, interjero prekių, rankų darbo kosmetikos ir panašių originalių dalykų.
Peno akims – į parodą. Visą gruodį Nacionalinio Suomijos muziejaus parke veikia nemokama ekspozicija – kalėdinis miškas, apšviestas tūkstančiais lempučių. Įspūdingą šviesos mišką sukūrė 600 entuziastų, padėjusių papuošti egles.
Stebuklingas miškas yra dalis ekspozicijos „Miško suomiai“. Joje pasakojama apie žmones, kurie 1580-1640 metais ieškodami naujų žemių atkeliavo į retai apgyvendintas sritis Šiaurės Švedijoje ir Norvegijoje. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad apie 1570 m. iš Rytų Suomijos Savonijos į Vakarų Švedijos Vermlando provinciją prasidėjusią migracijos bangą lėmė gyventojų pagausėjimas tarp lydiminę žemdirbystę praktikavusių valstiečių. Įvairiais keliais apie 10-15 proc. žemdirbių persikėlė per Baltijos jūrą. Pirmosios miško suomių nausėdijos Švedijoje atsirado Siodermanlande ir Gestriklande. Švedijos karalius skatino jų įsikūrimą Norvegijos pasienyje, septynerius metus atleisdamas juos nuo mokesčių. Tačiau naujakuriams reikėjo gauti valdžios ir kaimynų sutikimą. 1620-1650 m. didelėje Vermlando dalyje ir kitapus Norvegijos sienos įsikūrė daug miško suomių fermų, sudarydamos vadinamąjį „Suomių mišką“ (Finnskogen). Iš pradžių naujakuriai apsigyvendavo miškuose atokiai vieni nuo kitų. Vėliau prie jų įsikurdavo jų palikuonys arba vėliau atvykusieji. Manoma, kad iki XVII a. vakarinėje Švedijos ir rytinėje Norvegijos dalyje įsikūrė apie 2-20 tūkst. miško suomių.
Kelionių portalas Travel.ru neseniai paskelbė sąrašą Europos sostinių, kuriose sutikti Kalėdas galima pigiausiai. Į jį patekusi Suomijos sostinė Helsinkis užėmė vieną iš paskutinių vietų. Portalo duomenimis, viena šventinė diena Helsinkyje kainuotų nemažiau nei 136 eurus (skaičiuojant nakvynės, pietų ir standartinių pramogų išlaidas). Tame pačiame sąraše esanti Lietuvos sostinė Vilnius užėmė trečią vietą – Travel.ru tyrimas atskleidė, kad vienos Kalėdų dienos išlaidos Vilniuje siekia vos 42 eurus.