Savaitės pradžioje iš Kauno jachtklubo du Vakarų Vokietijoje gyvenantys vokiečiai ir lietuvis iš Vokietijos atsigabentu kateriu leidosi į kelionę Nemunu. Įveikę beveik 400 kilometrų, jie pasiekė Dreverną.
„Žinoma, šitą kelionę galima padaryti ir per 6-7 val., bet dėl to, kad visą regioną norėjau pristatyti ir, kad svečiai iš Vokietijos pamatytų, kokia yra graži Lietuva, tai užtruko tris dienas“, – sakė ekspedicijos dalyvis Povilas Bartkus.
Vokiečiai sako, kad daugiau jų kolegų plaukti Nemunu nesiryžo, nes mano, kad upė – nepraplaukiama. Bėda ta, pasak vieno dalyvio, kad Vokietijoje visiškai nėra informacijos apie laivybą Nemunu.
„Nuo Kauno kylant Nemunu į viršų, visur tas pats vaizdas – 99 procentai Nemuno puikiai tinka laivybai, bet upė beveik visiškai nenaudojama. Jeigu ir sutikdavome, tai per valandą kokį vieną žveją, bet nė vieno laivo. Jautėmės vieniši“, pasakojo ekspedicijos dalyvis, žurnalistas Felixas Zimmermannas.
„Trūksta vietomis mobilių prieplaukų, nes pakeliui yra tikrai lankytinų vietų, kurias norėtum aplankyti – piliakalniai, pilys ir panašiai. Ir jeigu tavo laivas nėra pritaikytas prastesnėm sąlygom, yra galimybė, kad propeleriu gali kažkur užkliūti arba pažeisti savo laivą“, – svarstė P. Bartkus.
„Esu iš Vakarų Vokietijos ir čia, pasienio regione, paskutinį kartą buvau, kai dar buvo Rytų Vokietija. Maniau, kad čia stovės žmonės su automatais. Kad čia – vos ne karo sąlygos – vieni vienoje barikadų pusėje, kiti kitoje. Bet šioje kelionėje mano lūkesčiai nepasitvirtino“, – kalbėjo ekspedicijos dalyvis prof. Marcas Prokopas.
Ekspedicija dar tęsis iki Nidos, Juodkrantės, o kelionės įspūdžius vokiečiai žada paviešinti spaudoje.
