Manaslu viršūnę (8 156 m) Edita Nichols ankstų pirmadienio rytą pasiekė su tarptautine komanda, vadovaujama patyrusio brito Philo Cramptono. Pasiekusi viršūnę Edita pranešė, kad visi jaučiasi gerai.
Philas Cramptonas savo interneto puslapyje pranešė, kad į viršūnę sėkmingai įkopė 15 žmonių (grupės nariai ir juos lydintys šerpai). Du šerpai ir vienas komandos narys sustojo pakeliui ir į viršūnę nekopė.
Daugiau žygio į viršūnę detalių Edita ir Philas žada pateikti nusileidę žemyn.
Žygį į viršūnę skyrė žuvusių alpinistų atminimui
Manaslu viršūnę Edita pasiekė praėjus vos savaitei po didžiulės tragedijos, per kurią nuslinkusi lavina pražudė daugiau kaip dešimt žmonių. Viską griaunančios lavinos jėgą teko pajusti ir lietuvei.
„Aš jau buvo atsikėlusi. Kartu su palapinėje gyvenančia kolege ruošėmės rengtis. Dar nebuvau išlindusi iš miegmaišio, kai išgirdau didžiulį trenksmą. Kolegei tariau, kad tai turėtų būti lavina. Ji patarė nesijaudinti ir sakė, kad mes esame saugios. O jau po kelių sekundžių mūsų palapinę sudrebino didžiulis smūgis. Bandėme susilaikyti, bet mus nešė žemyn. Viskas įvyko taip greitai, kad panikai laiko nebeliko. Mano galvoje sukosi daugybė minčių. Maniau, kad mus užvers sniegas. Laimei, viskas baigėsi ir mes galiausiai galėjome išsikapstyti iš savo palapinės“, – vėliau pranešė Edita.
Niekas iš grupės, kuriai priklauso lietuvė, rimčiau nenukentėjo, nors smulkių nubrozdinimų ir pasitaikė.
Lietuvė savo akimis stebėjo, kaip sraigtasparniai nuo kalno šlaito išgabena žuvusiųjų kūnus.
„Įvyko nelaimė, kurios negalėjome numatyti. Mūsų mintys ir širdys su tais, kurie prarado savo mylimus žmones. Mes laimingi, kad išgyvenome“, – po nelaimės rašė Edita.
Visos Manaslu papėdėje buvusios komandos kuriam laikui atidėjo viršūnės šturmą. Savo tolesnius veiksmus svarstė ir Editos grupė. Penki grupės nariai atsisakė tolesnio kopimu ir grįžo namo. Tuo tarpu likę aštuoni komandos nariai (įskaitant ir jų vadovą Philą) iš Kanados, Rusijos, Lietuvos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir JAV nusprendė lydimi šerpų kopti į viršų.
„Galiu pažadėti savo artimiesiems, kad tikrai nerizikuosiu. Kopdama į viršų, nesiimsiu net menkiausią riziką keliančių veiksmų. Jei pajusiu pavojų, apsisuksiu. Pirmiausia man – saugumas!“, – prieš išeidama į viršūnę pranešė Edita.
Lietuvės komanda savo žygį į viršūnę skyrė prieš kelias dienas žuvusių alpinistų atminimui.
Pirmoji moteris lietuvė įkopusi į 8 kilometrų viršukalnę
Manaslu yra aštunta pagal aukštį pasaulio viršukalnė. Kalnas dėl dažnų lavinų ir pavojingų plyšių patenka į pavojingiausiųjų ketvertuką, nors kelias į viršūnę paprastai nelaikomas tarp techniškai sunkiausių maršrutų.
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Nusileidus nuo Cho Oyu (8201 m) |
Edita Nichols Lietuvą paliko 1996 metais. Ji nuolat kraustėsi į vienos šalies į kitą. Gyveno Prancūzijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje. Persikrausčiusi į Romą, ji pradėjo dalyvauti JT Pasaulio maisto programoje ir dalyvavo humanitarinėse misijose Haityje bei Nigeryje (Afrika).
Pastaruoju metu Edita gyvena Šveicarijoje.
Pirmą kartą rimtesnę viršukalnę Edita pasiekė 2010 metais. Tąkart ji įkopė į Kilimandžaro kalną (5895 m) Tanzanijoje.
Kitais metais ji įkopė į kelias viršūnes Nepale, Monblaną Alpėse. Tais pačiais metais įkopė į šeštą pagal aukštį pasaulio viršukalnę Cho Oyu (8201 m) Himalajuose. Edita Nichols yra pirmoji lietuvė moteris, įveikusi aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio viršijantį kalną.
Kad ji buvo pirmoji moteris iš Lietuvos, įkopusi į aštuonių kilometrų viršukalnę, Edita sako sužinojusi tik vėliau.
Dabar Edita yra jau du kartus įveikusi 8 kilometrų aukštį. Kol kas nė viena Lietuvos moteris to dar nebuvo padariusi.
Planuose – Everestas
Šiemet Edita kopė į kalnus Argentinoje. Dabar ji vėl Himalajuose. O planuose – kitų metų bandymas šturmuoti aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą. Savo ambicingą planą ji pavadino „Everestas Saheliui 2013“ („Everest (8,850 m) For Sahel 2013“).
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Cho Oyu (8201 m) Himalajuose |
„2012 m. vasarą su JT Pasaulio maisto programa dirbau Nigeryje, Afrikos Sahelio regione. Turiu prisipažinti, kad aš niekada nemačiau tiek daug badaujančių žmonių vienoje vietoje! Gaila, kad tiek daug žmonių (ypač vaikų, kūdikių) kiekvieną naktį turi eiti miegoti alkani! Supratau, kaip galiu jiems padėti. Savo kopimą skirsiu akcijai „Everestas Saheliui“ propaguoti. Noriu atkreipti dėmesį į padėti Sahelio regione ir surinkti kaip įmanoma daugiau paramos jam“, – taip moteris aiškina savo norą kelionę į Everestą dedikuoti skurdžiam Afrikos regionui.
Edita teigia, kad savo kelionėmis į pasaulio viršukalnes ji taip pat nori paskatinti kitas moteris daugiau pasitikėti savo jėgomis.
„Noriu įkvėpti kitas moteris siekti savo tikslų, nebijoti iššūkių, tikėti svajonėmis. Esu iš buvusios sovietinės šalies, kurioje dauguma žmonių, ypač moterų, buvo verčiami manyti, kad svajonės ir nuotykiai yra betiksliai ir beprasmiški. Skirtumas tarp manęs ir kitų yra tas, kad aš visada tikėjau savo svajonėmis. Ir daugelį savo svajonių man pavyko įgyvendinti“, – kiek anksčiau rašė Edita.
Kelionė į Manaslu buvo sudėtinė pasiruošimo šturmuoti Everestą dalis.
