Man šiemet teko laimė aplankyti Paryžių – meilės miestą. Kuo jis įspūdingas? Pirmiausia vos tik atvykus į miestą, patraukė jo architektūra: dažniausiai balti statiniai, įspūdingo dydžio ir grožio skulptūros, daugiaaukščių namų balkonai, kuriuose matyti auginamos gėlės – jokio apkrovimo, netvarkos.
Gatvės siauros, bet jose ypatinga švara, nepamatysi numesto popiergalio ar kokio tuščio butelio nuo mineralinio vandens. Gal dėl to, kad šiukšliadėžės čia sustatytos labai tankiai, o gal žmonės save išauklėję, suvokia, kad gyventi tvarkingai yra daug maloniau nei kęsti netvarką.
Maloniai nustebino vietiniai gyventojai: moterys ir merginos net dviračiu važiuoja aukštakulniais bateliais ir trumpomis suknytėmis, vyrai pasitempę – parišti kaklaraiščiai, šviesūs marškiniai, kostiumai.
Gražu žiūrėti į jų veidus – šypsenos tiesiog šviečia, neįžvelgsi nei nuovargio, nei nepasitenkinimo. O kokia melodinga prancūzų kalba – atrodo, kad jie ne kalbėtų, o dainuotų.
Antrasis reginys – viešbutis, kuriame apsistojome ir nuo kurio kas dieną prasidėjo pažintinis kelias po Paryžių. Tai „Hotel la Perle Montparnasse“. Raudonu kilimu papuošti laiptai veda net iki ketvirtojo aukšto. Tiesa, kambarėliai nedideli, bet erdvūs, labai švarūs ir tinkamai prižiūrimi.
Po ilgų pasivaikščiojimų vakare galima įsijungti televizorių, išsimaudyti duše ir ramiai išsimiegoti. Kuo nustebino Paryžius? Įspūdingas reginys Luvro rūmuose. Patekus į stiklinę Egipto piramidės formos objektą ir įsigijus bilietus bei lankytinų objektų planą galima iš arti pasigrožėti skulptūromis, grafikos ir tapybos darbais, įvairių laikotarpių interjerais.
Lankytojų dėmesį traukia garsusis Leonardo da Vinčio paveikslas ,,Mona Liza“. Jam iš tiesų suteiktas išskirtinis dėmesys ir vieta. Neveltui jis vadinamas Luvro simboliu.
Kitas „būtina pamatyti“ sąrašo objektas – Noterdamo katedra. Mums teko stebėti ten vykusias pamaldas, klausytis giedamas giesmes, grožėtis garsiaisiais vitražais, galėjome uždegti žvakutę ir palikti katedroje tylų savo prašymą.
Nuovargį patyrėme kopdami siaurais laiptais į katedros viršutinius bokštus, galėjome pamatyti nepaprasto dydžio skulptūras iš arti, pažvelgti į mietą iš aukščio.
Žinoma, šis reginys daug stipresnis nuo Eifelio bokšto, tačiau tam, kad patektum į jį, reikėjo išlaukti didžiulę ilgą eilę – joje stovėjome beveik dvi valandas.
Tačiau nesigailėjome – viską atperka matomi vaizdai, egzotiška patirtis atsidūrus jo pačioje viršūnėje.
Kuo nepaprastas Paryžius vaikams? Žinoma, pirmiausia čia yra Disneilendas: įspūdingo grožio pilys, pasakiški sodai, vaiduoklių kambariai, daug emocijų suteikiantys atrakcionų kalneliai.
Vaikai gali fotografuotis su pasakų veikėjais, patys apsirengti princesių ir kitų filmukų herojų rūbais, pasipuošti blizgančiomis karūnomis. Saulėtą dieną smagu pasivaikščioti ir po zoologijos sodą, užimantį apie keturiolika hektarų.
Parko teritorija padalinta į zonas: Europa, Sudanas, Madagaskaras ir kitas. Skirtingose zonose gyvena tam kraštui būdingi gyvūnai – lamos, raganosiai, žirafos, zebrai. Jiems sudarytos puikios sąlygos, visur švara.
Turbūt daugelis, kurie viešėjo Paryžiuje, gali pasakyti, kad čia bandelės – pačios gardžiausios. Jos tiesiog tirpte tirpsta burnoje. Restoranuose galima pasimėgauti ir skaniąja svogūnų sriuba, daržovių ir kitokiais patiekalais.
Gera matyti kaukšinčias aukštakulniais bateliais prancūzes, skubančias, bet besišypsančias. Gal tai yra ne tik meilės, bet ir laimės miestas?
Manau, kad meniu tinka net išrankiausiam lankytojui. Kas mane stebino? Pirmiausia prancūzų svetingumas.
Jie turistams šypsosi, yra paslaugūs. Tiesa, paklausus angliškai, jie vis tiek aiškina prancūziškai, bet maloniai prancūziškai šypsosi, sveikinasi ir atsisveikina.
Įstrigo tos šalies žmonių meilė savo kalbai ir kraštui, dėmesys savo miesto kultūrai, sau patiems. Visi vietos gyventojai vaikšto tvarkingai apsirengę – tai malonu ir kitiems. Gera matyti kaukšinčias aukštakulniais bateliais prancūzes, skubančias, bet besišypsančias. Gal tai yra ne tik meilės, bet ir laimės miestas?
Tiems, kas dar nebuvo Paryžiuje, siūlau ten apsilankyti ir parsivežti neišdildomų įspūdžių.