Ties Elektrėnais reikia sukti į dešinę ir išsitraukti fotoaparatų objektyvus – atsiduriame prieš porą metų gražiausiu tituluotu etnografiniame vienos gatvės Grabijolų kaime. Jis lyg užkonservuotas XIX amžiuje. Neries slėnyje įsikūręs kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1795 m., be to, iki šių laikų liko niekieno nepaliestas ir nesugriautas. Šiuo metu čia yra 25 sodybos.
Kiek ekstremalus, tačiau itin vaizdingas šalia Neries upės besidriekiantis Grabijolų 4,2 km ilgio pažintinis takas, kuris iš kaimo veda iki storiausio Neries regioniniame parke Alkų ąžuolo. Pakeliui pamatysite ir Saldųjį upelį, mistiškas Alkų kalvas, ant aukšto upės šlaito stūksančius Zapalinos palivarko pamatus. Ir tai ne vienintelės akį traukiančios gamtos grožybės.
Visiškai kitokiais kampais galima bandyti įsiamžinti Elektrėnuose. Nors Elektrėnų žiburių jau nebe tiek, kiek buvo kadaise, trys buvusios elektrinės bokštai nugriauti – telikęs vienas, bet fone įsiamžinti – vis dar „kietas riešutas“. Reikalingos ir geometrinės žinios, ir išradingumas.
Tokie patys sunkūs uždaviniai – aprėpti Ledo rūmus ir baseiną. Šie ir dabar jau kiek rekonstruotas Vaikų žaidimo parkas – savotiškos gigantomanijos aidas dar iš 1960–1980 m., kai energetikų miestui pramogomis rūpėjo užliūliuoti gyventojus.
Baseinas, ledo rūmai ir šiais laikais gyvi. Įvairios sporto treniruotės čia aidi nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Tad neįprastoje savaitgalio išvykoje drąsiai galima suderinti dvasios ir kūno malonumus. Beje, pats baseinas – dušinės, persirengimo kambariai, holai – per 3–4 metus bus rekonstruoti. Tai kol kas vienintelis 50 m baseinas nuo Vilniaus nutolęs 50 km atstumu.
Sočiai užkąsti galima ledo rūmuose įsikūrusiame bistro „Paragauk pats“. Kipras Dabulevičius, keletą metų dirbęs Danijoje, grįžo į gimtuosius Elektrėnus ir kepa tokius burgerius, prie kurių vinguriuoja eilė. Pakeri ir asmeninis aptarnavimas, ir nesuvaidinta šypsena.
Į pavakarę, dar nesutemus, kelias turėtų vingiuoti į lietuvišką Škotiją – o tai kalnai posūkiai ir dar kartą kalnai Pastrėvio seniūnijoje. Neatsitiktinai čia vykdavo ralio varžybos, o pats gamtos peizažas neįprastas mūsų akiai.
Nuostabiame Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje yra įsikūręs pirmasis profesionalus 18-os duobučių golfo aikštynas Lietuvoje. Tai Golfo sostinė tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių – Kernavės, Trakų, Kauno ir Vilniaus.
Pabaigai – Semeliškės, kur išsaugotas senasis suplanavimas su beveik trikampe aikšte ir XIX a. pabaigos gatvių tinklas. Čia gausu ir maldos namų – stovi medinė Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia bei Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė.
Medinėje varpinėje yra antras pagal senumą Lietuvoje varpas, nulietas 1442 m. (seniausias varpas, datuojamas nuo 1420 m., yra saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Ant Semeliškių varpo rasite gotikinį įrašą, lietuviškai reiškiantį „Karaliau, ateik pas mus su taika“.
1915 m. varpas buvo išvežtas į Rusiją ir sugrąžintas tik 1927 m. Varpo aukštis – 53 cm, skersmuo – 55 cm. Jis sveria 123 kg. Vienas seniausių Lietuvoje varpų tapo ir pagrindiniu Semeliškų herbo akcentu.
Miestelyje yra net malūnas, o Strėvos upę galima kirsti net keturiose skirtingose miestelio vietose.
Įdomi ir pačių Semeliškų istorija. Spėjama, kad gyvenvietė įkurta dar XIII a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams. Semeliškės daug kartų kentėjo nuo gaisrų ir karų. Ilgą laiką Semeliškės priklausė didikams Riomeriams, XVIII a. jas valdė Zavišos. Čia buvęs ir dvaras, tačiau neišlikęs.
Pažymėtina, kad netoli Semeliškių, Dargonių miške, yra masinių žydų žudynių vieta. Čia 1941 m. nužudyta ir užkasta daugiau nei 900 Semeliškių, Žasliu ir Vievio žydų tautybės gyventojų.
Keliautojas, programėlės „Hoperfy“ bendraįkūrėjis Tadas Kertenis Elektrėnų norą įsipaišyti į šalies turizmo žemėlapį lygina su Londonu ir Berlynu.
„Ten yra daug buvusių gigantomaniškų gamyklų ar sporto centrų, kur dieną rengiami įvairūs pasirodymai, parodos, o vakarais prasideda dūzgės, – pasakoja T.Kertenis. – Tad elektrėniškiai drąsiai vokiečių ar anglų idėjas galėtų kopijuoti“.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius Elektrėnus lygino su mini Stokholmu, kur šalia yra ir ledo rūmai, ir baseinas, ir pramogų parkas. Jis taip pat pritaria T.Kertenio minčiai, kad gigantiškuose ledo rūmų holuose išties gali būti rengiami alternatyvūs meno renginiai, koncertai ar parodos.
