Galimybę apsilankyti Palestinoje žurnalistams sudarė Europos Sąjungos delegacija Palestinoje, Jeruzalėje, atrinkusi šešių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, žiniasklaidos atstovus vizitui į šią neįprastą šalį.
Anot Europos Sąjungos atstovų Palestinoje, kurie dėl suprantamų priežasčių, nenori būti minimi, Palestina – kraštas, pranokstantis lūkesčius.
Trykšta fontantai, klega restoranai
Pažintį su Palestina pradėjome Ramaloje, kurioje su priemiesčiais gyvena iki 60 tūkstančių palestiniečių, čia susitelkusios dauguma Palestinos valdžios institucijų ir ministerijų.
Daugelio įsivaizdavimu Palestina yra ta vieta, kur stūkso suniokoti namai, vyrauja purvas, vaikščioti gatvėmis nesaugu. Atvykus čia didžiųjų miestų centruose išvystami trykštantys fontanai, aptinkami gardžiausi restoranai ir pilnos gatvės žmonių.
Ar pakankamai žinome apie Palestiną?
Anot ES atstovų, žinių apie Palestiną, palestiniečius labai mažai, o tai labai įdomi visuomenė, įdomus kraštas ir žmonės, kurie buvo kanaaniečiai, bibliniai žydai. Jie yra biblinių žydų palikuonys, kurie aprašyti Evangelijoje. 1948 metais 10–20 procentų palestiniečių buvo krikščionys.
Palestiniečių kultūra, planuojama, jau netrukus plačiau galėtų būti pristatyta Vilniuje per arabų kultūros dienas, kurios vyks nuo lapkričio vidurio iki gruodžio antros pusės, kai bus minima pasaulinė arabų kultūros diena. Pernai Lietuvoje viešėjo dailininkas, palestinietis Ahmadas Dari, gyvenantis Paryžiuje, vedė arabiškos kaligrafijos mokymus, grojo oud, įdomiu instrumentu, panašiu į mandoliną, skaitė arabišką poeziją.
Daugelis iš tiesų įsivaizduoja, kad Palestina, tai ta vieta, kur gyvena tik beduinai, ganosi ožkos, kupranugariai, mažai civilizacijos, o atvykę randa gerokai daugiau.
„Daugelis iš tiesų įsivaizduoja, kad Palestina, tai ta vieta, kur gyvena tik beduinai, ganosi ožkos, kupranugariai, mažai civilizacijos, o atvykę randa gerokai daugiau. Jau Ramala nustebina, bet reikia turėti minty, kad tai nėra turtingiausias Palestinos miestas, daug verslo sutelkta Hebrone“, – sakė vienas atstovų.
Eksportas iš Lietuvos
Lietuva eksportuoja į Palestiną aukštos pridėtinės vertės inžinerinę įrangą, informacinių technologijų produkciją, taip pat alyvą, tepalus, chemijos pramonės produkciją. Daug eksporto keliauja netiesiogiai į Palestiną, o per Izraelį, mat šių dviejų šalių ekonomikos labai susijusios.
Prekybos centruose bei specializuotose parduotuvėse Jeruzalėje, Ramaloje, Hebrone, Nabluse galima aptikti lietuviško šokolado. Tiesa, žinių apie Lietuvą šiame krašte turima nedaug.
Koreliacijų tarp abiejų šalių galima aptikti žvelgiant į „pliką“ statistinį skaičių – minimalų atlygį, jis Palestinoje siekia apie 1 500 šekelių – apie 400 eurų.
Tiesa, anot Palestiną spėjusių pažinti ES atstovų, gana daug palestiniečių dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Saudo Arabijoje, tad turi galimybę siųsti vaikus mokytis į užsienį.
Štai vien Švedijoje gyvena iki 0,5 mln., Vokietijoje – apie 400 tūkst. palestiniečių.
Daugelis Ramalos, kurioje viešėjome, gyventojų turi palestinietišką ir kurios nors šalies pasą. Didžiulės palestiniečių bendruomenės yra tiek JAV, tiek Lotynų Amerikoje. Čilėje, futbolo lygoje žaidžia klubas „Palestino“, dabartinio Santjago (Čilė) meras yra palestinietis.
Spalvinga tauta
ES atstovai palestiniečius vadina vakarietiškais, tačiau kartu gana konservatyviais žmonėmis. Gyventojai susitelkę dideliuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, išskirtinė šioje šalyje yra beduinų bendruomenė.
„Mūsų supratimu, beduinai gyvena skurde, primityviomis sąlygomis. Jų ūkių lygis nesiskiria nuo tų, kurie buvo Abraomo laikais. Jie nesiruošia to atsisakyti, su panieka žiūri į tuos, kurie prisirišę prie žemės lopinėlio rausimo.
Iš tiesų, kai kurie jų yra pakankamai turtingi, tie, kurie augina gyvulius netoli didelių miestų esančiuose beduinų gyvenvietėse, pavyzdžiui, aplink Ramalą, atveda šviežiai ožką ar veršiuką skerdimui ir čia pat turi grynųjų. Jų išlaidos minimalios. Jie turi vandentiekius, prie daugelio palapinių pakabintos palydovinės antenos“, – sakė Palestiną pažinęs atstovas.
Piligrimų kraštas
Izraelis ir Palestina – ypatingi kraštai tikintiesiems, iš čia kilusi visa tikėjimo istorija, sutelktos krikščionims svarbiausios vietos.
Palestinoje lankosi daug piligrimų iš Lietuvos. Daugiausia piligrimystės vietų yra būtent Palestinoje – Jėzus Kristus gimė Betliejuje, augo Nazarete, prie Tiberiados ežero jis mokė. Jeruzalėje jis buvo nukankintas ir prisikėlė. Dabartinis politinis skyrimas tarp Palestinos ir Izraelio piligrimams yra ne tiek svarbus.
Nesibaigianti mūrinė siena
Įvažiavus į Palestiną ir keliaujant joje bene didžiausią slogų įspūdį palieka mūrinė, devynių metrų aukščio siena. Jos ilgis – per 700 km, tai keturis kartus daugiau nei Berlyno siena.
Patys gyventojai dalijasi skaudžia patirtimi, jog gyvena tarsi penkių žvaigždučių kalėjime. Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiasis teismas prieš daugelį metų priėmė sprendimą, jog siena neteisėta, bet ji tebestovi.
Anot ES atstovų, tam, kad būtų išgirsta ir kita pusė, svarbu priminti, jog siena buvo pradėta statyti vadinamosios antrosios intifados metu (intifada – palestiniečių pasipriešinimas Izraelio okupuotose arabų žemėse).
Tuo metu Hamas siuntė savižudžius sprogdintojus į Izraelio pusę, jie sprogdindavosi autobusuose, stotelėse. Siena – drastiška priemonė, bet pretekstas šiai sienai buvo, sako atstovai. Nuvykus prie Kalkiljos miestelio, jį galima išvysti iš visų pusių apjuostą siena.
Su „Hamas“ ES narės ir toliau nepalaiko ryšių.
Gardus arabiškas pasaulis
Palestinos restoranai dažniausiai nustebins porcijų dydžiu, o dar labiau – patiekalų skoniu.
Palestinietiška virtuvė – tai tradicinės arabiškos virtuvės vietinė raiška. Tai mėsa ir daržovėmis grįsta tradicija. Štai fuchara – moliniame puode troškintas mėsos ir daržovių bei prieskoniais gardintas patiekalas. Aplodismentų verti avienos ir jautienos patiekalai.
„Nuostabus patiekalas – ant ugnies patroškintas visas baklažanas. Ši pakepta tyrė įgyja dūmo prieskonį.
Jei kalbama apie duoną, tai, ką mes vadiname pita, palestiniečiai vadina irakietiška duona. Jie kepa pailgas bandeles – sezaminę duoną, kuri Jeruzalėje vadinama tiesiog Jeruzalės duona.
Ši duona jų kultūroje patepama alyvuogių aliejumi, pageidautina šviežiu, o jo jau yra, ir gardinama prieskoniu, vadinamu za‘atar – tai čiobrelio žolė su paskrudintų sezamų sėklomis, taip pat šiek tiek raudonėlio“, – itin paprastą patiekalą gyrė vienas diplomatų.
Dvelkdamas kokosų aromatu garuoja palestinietiškas desertas – pakepinta šviesi duonelė, riešutai ir pieniškas padažas.
Lauktuvės iš Palestinos
Datulės! Palestiniečiai datules įdaro įvairiausiais gražiausiais būdais. Pavyzdžiui, datulės, vietoj kauliuko slypintis migdolo riešutas ir visa tai pagardinta šokoladu.
Mėgstantys kardamoną iš šių kraštų turėtų būtinai parsivežti šviežiai sumaltos arabiškos kavos. Ji ruošiama indelyje, panašiai, kaip Lietuvoje turkiška kava. Arabišką kavą reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir pakaitinti minutę, dvi. Skonį vietos gyventojai vadina neįtikėtinu.
Palestina – falafelių ir humuso kraštas. Paragauti šių patiekalų tiesiog būtina, o panorėjus parduotuvėje galima įsigyti ir lauktuvių parvežti šviežio humuso.
Rekomendacijos keliaujantiems į šį kraštą
„Tiesiog nebijoti, važiuoti ir atrasti. Yra neįtikėtinai daug žmonių, kalbančių angliškai, ir senų, ir jaunų, ir tolimose vietovėse. Aišku, reikia būti būti atsargiems, kaip ir bet kurioje kelionėje“, – pataria ES atstovai Palestinoje.
