Pačiame miesto centre, kiek pasukus nuo didžiojo kelio – istorinė aikštė. Tai miesto centrinė dalis, kurioje auga senas didžiulis ąžuolas ir stovi rotušė. Joje dabar įsikūręs Bauskės turizmo informacijos centras, metrikacijos skyrius ir pokylių salė.
Turizmo informacijos centre įsikūręs įvairių svarstyklių ir kitokių matavimo įrankių muziejus. Čia gali sužinoti, ar skyrėsi lietuviški matai nuo latviškų ar viso pasaulio.
Toks muziejus – įrodymas, kad čia kadaise buvo tikras prekybos kelias, kuriame vietiniai dažnai veikdavo kaip muitininkai, atsirėžiantys savo dalį nuo Rygon keliaujančių prekių.
Muziejuje – tarpukario spindesys ir tragedija
Nuo čia visai netoli yra Bauskės buities muziejus. Jis tarsi nėra didelis, tačiau apsilankyti jame yra labai nebloga atrakcija. Kartais įspūdį padaro ne eksponatai, o juos pristatantys darbuotojai.
Pirmiausia patenki į tarpukario Bauskę – maži atskiri kambarėliai yra virtę čia savo veiklą vykdžiusių žmonių įmonėmis, įstaigomis.
Štai parduotuvė, kur skaidriame butelyje alkoholiniai gėrimai kainuoja brangiau nei rudame – juk matosi, ar be drumzlių. Čia vėl susiduriame su valiutų keitimu, svoriais, matais.
Toliau – kirpėjo, siuvėjo, smulkmenų pardavėjo artelės. Tenka pripažinti, kad kirpėjas čia buvo aukščiausios klasės. Jis jau turėjo elektrinį vokišką feną AEG, taip pat elektrinį aparatą plaukams susukti ar džiovinti. Susidaro įspūdis, kad atsidūrei prašmatniame inkvizicijos kankinimų kambarėlyje.
Už kito posūkio pasitinka speciali ekspozicija su gana detaliu pristatymu ir paaiškinimais. Muziejininkas čiumpa armoniką ir užgroja „Katiušą“, taip leisdamas įsijausti į tuos laikus, kai čia kadaise su visa propagandos artilerija užėjo rusai – su komunistinėmis ir nuosavybę atimančiomis idėjomis.
Nuo ekspozicijų žvelgia jaunuolių veidai. Vieni pasidabinę rusiškų savigynos būrių uniformomis. Kiti – vokiškomis. Kai kurie veidai sutampa. Tai vietiniai jaunuoliai – prarasta karta.
Jie norėjo tik laisvės savo kraštui, tačiau buvo ne kartą apgauti, patys arba prievarta stoję tai vienų tai kitų okupantų pusėn. Nelabai galėjai rinktis – tokius būrius kruopščiai organizuodavo kariuomenės ir iš rytų ir iš vakarų.
Galiausiai, tie, kurie liko gyvi, tiesiog paėmė šautuvus ir nutarė gintis nuo visų. Šią tragišką jaunuolių istoriją galima rasti net tuometinėse dainose, kurios Latvijoje gyvos iki šiol.
Sovietmečio ekspozicija – įspūdinga. Čia yra KGB viršininko kabinetas, pionieriaus kambarys, pirmasis tarybinis televizorius ir įvairiausių atributų – nuo papirosų iki kefyro. Viskas autentiška.
Senosios istorijos lobynai
Verta užsukti į dalinai visai restauruota ir toliau tvarkomą Bauskės pilį. Čia supranti, kad Lietuvoje tokių pilių yra labai mažai arba jos žymiai jaunesnės. Tiesiog – daugeliu atveju mes kryžiuočiams pasipriešinome ir jie nespėjo čia įrengti jiems būdingų akmeninių įtvirtinimų.
Pilyje iš tiesų daug intriguojančių detalių, nes čia nuspręsta svarbiausius objektus ne eksponuoti po stiklu, o pastatyti ten, kur jie ir turėtų būti. Taip savo vietoje atsirado tualetas, damų veidrodėlis ir visa viduramžių virtuvė su milžiniška krosnimi.
Vieno pilies bokšto kambario lubos rausvos. Jos nudažytos dažais, kurie didžiąja dalimi yra pagaminti iš buliaus kraujo. Sako, kad iš pradžių labai dvokė.
Kitose salėse gausu įvairiausių eksponatų – nuo įrankių iki ginklų. Taip pat papuošalų, kvepalų ir puošniausių drabužių. Be kvepalų būdavo sudėtinga. Juk prausdavosi tik tinginiai, kurie tingėdavo pasikasyti. Kvepalai šiek tiek paslėpdavo blogą kvapą, o kartais atbaidydavo ir įvairius parazitinius gyvius.
Čia suvoki, kokia iš tiesų buvo Bauskė daugybę amžių – didesnė ar mažesnė, tačiau upių santakoje visuomet strategiškai bazavosi tvirtovė. Šalia lygumoje plytėjo gyvenvietė, kuri, kaip ir pilis, iš medinės palengva virto mūrine.
Visai verta ir nėra neįmanoma užsukti ir pas dabartinį Bauskės merą į namus. Jis gyvena visai šalia miesto – didelėje senoje sodyboje su milžinišku ąžuolu ir keliais absoliučiai draugiškais šunimis.
Vienas sūnus čia ūkininkauja, o kiti vaikai užsiima įvairia veikla. Pavyzdžiui – organizuoja country muzikos festivalį. Mero žmona dažnai čia priima įvairius turistus ir moko stebuklingų žolių galių. Jei alkani, tai ir virtinių iš viso grūdo miltų išvirs.
Žinoma, dar galima užsukti ir į Bauskės alaus gamyklą. Nors pas juos dar nėra tokių ribojimų kaip pas mus, tačiau čia jau nuo seno beveik pusę produkcijos sudaro nealkoholiniai gėrimai.
Ypač vertas dėmesio šios gamyklos gaminys „Veseliba“. Tai natūraliai saldus ir mineralų praturtintas nealkoholinis salyklo gėrimas. Būtinai parsivežkite – lietuviai kažkodėl jo nepagamina.
