Lankytojų čia užtektinai, deja, ne visi jie linkę elgtis sąmoningai. „Reikia ne didesnio turistų srauto, reikia kokybiškesnio apsilankymo“, – teigia Neries regioninio parko kultūrologė Karolina Tamašauskaitė.
Sudarkyti stendai
Pasinaudodamos ES lėšomis, saugomos teritorijos visoje šalyje investuoja į infrastruktūrą: kuria informacinius stendus, tiesia takelius, stato apžvalgos aikšteles ir kt. Neries regioniniame parke greta sutvarkytų gamtos takų taip pat buvo pastatyti dailūs stendai, kuriuose lankytojų patogumui informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis. Deja, tarptautinis požiūris kažkam užkliuvo – maždaug keturiose dešimtyse stendų laukeliai su informacija užsienio kalba išpjaustyti. Pasidarbuota itin kruopščiai, išpjautos ir tokios smulkios detalės kaip ES vėliavos.
Parko darbuotojai iki šiol nežino, kas tai padarė. Tiesa, šalia vieno iš išpjaustytų stendų buvo rasta vienos nacionalistinės organizacijos atributika, tačiau neaišku, ar tai tiesiogiai susiję su incidentu. Lėšų pakeisti visas pakankamai brangiai kainuojančias informacines lentas nėra. Blogiausia – jog panašūs incidentai tęsiasi.
„Apmaudu, tačiau baiminantis analogiškų situacijų naujus stendus tenka įrengti tik lietuvių kalba“, – pasakojo K.Tamašauskaitė.
Išsilaikyti teks be ES paramos
Per 25 metus saugomose šalies teritorijose nuveikta tikrai nemažai darbų: keliautojai gali džiaugtis žygiuodami pažintiniais takais, ilsėdamiesi gamtos aikštelėse ar apžvelgdami teritoriją nuo modernaus bokšto. Didžiąją dalį investicijų skyrė ES fondas, tačiau nenumaldomai artėja periodas, kai sukurtą infrastruktūrą reikės išlaikyti savo jėgomis.
Viena iš priemonių, galinčių padėti finansuoti saugomas teritorijas – 2015 metais įteisintas savanoriškas lankytojo bilietas. Jį gali įsigyti kiekvienas keliautojas ir taip prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Nors šių bilietų yra įvairių, (vieno mėnesio bilietas lankantis viename parke kainuoja 5 eurus, visuose parkuose – 10 eurų, metinis bilietas – 20 eurų, metinis šeimos – 25 eurai), lankytojai dažniausiai renkasi vienkartinius bilietus po vieną eurą.
Deja, savanoriškai parkus paremiančių keliautojų kol kas yra labai nedaug. Štai Neries regioniniame parke kasmet skaičiuojama apie 100000 – 120000 lankytojų. Tuo tarpu per 2016 metus iš lankytojų bilietų (beveik be išimties po 1 Eur) surinkta suma – 4334 Eur. Tai labai nedidelė parama, įvertinant išlaidas, kurios būtinos parko infrastruktūros atnaujinimui.
Neries regioninio parko darbuotojų teigimu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl savanoriškai saugomą gamtos vietovę paremia tik maža dalis turistų, yra nepatogus bilieto įsigijimo būdas. Šiuo metu nusipirkti bilietą galima parkų direkcijose, lankytojų centruose, „Perlas“ terminaluose, kai kuriose kaimo turizmo sodybose bei internetu „Tiketa“ sistemoje.
„Būnant gamtoje internetas dažnai neveikia, be to, prisijungti ir sumokėti užtrunka laiko. Į lankytojų centrą taip pat užsuka tik dalis keliautojų, atvykti čia vien dėl lankytojo bilieto nėra patogu. Be to, lankytojų centrai nedirba visą parą, o ne turizmo sezono metu nedirba ir savaitgaliais. Reikėtų sudaryti sąlygas parką paremti paprastai ir greitai. Manau, kad vienas iš efektyviausių būdų būtų sumokėti tiesiog SMS žinute“, – mintimis dalijosi K.Tamašauskaitė.
Neries regioninio parko direkcija norėjo įsivesti tokią bilieto įsigijimo sistemą, tačiau susitarti su mobiliojo ryšio operatoriais dėl palankių sąlygų nepavyko. Naujausiomis žiniomis, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba svarsto galimybę centralizuotai įdiegti šią naujovę.
Anot K.Tamašauskaitės, skatinant lankytojus prisidėti prie parko išlaikymo, būtinas atvirumas ir skaidrumas. Todėl Neries regioniniame parke keliautojai gali pamatyti informacinių lentelių, nurodančių, jog objektas buvo įrengtas už lankytojo bilieto lėšas. Taip pat parko internetiniame tinklalapyje pateikiama išsami informacija apie tai, kas ir už kiek nuveikta panaudojant savanorišką lankytojų paramą. „Stengiamės ugdyti gyventojų sąmoningumą ir keisti požiūrį, jog parama nukeliauja kažkam į kišenę“, – teigia kultūrologė.
Trūksta darnaus verslo požiūrio
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose dirba profesionalūs ekologai, gamtos gidai, geriausiai pažįstantys vietinės gamtos ypatybes. Deja, neretai kelionių organizatoriai, atvežantys turistų grupes apsilankymui parke, nesirenka vietinio kvalifikuoto gido paslaugų ir bando „išsisukti“ su atvykusiu grupę lydinčiu vadovu. Anot Neries regioninio parko direktorės Audronės Žičkutės, tokiais atvejais turistams pateikiama ribota, dažnai ir iškreipta informacija.
Tačiau ne tik turizmo verslas gali prisidėti. Ekologijai ir gamtosaugai tampant visuomenei vis aktualesnėmis temomis, privačios įmonės galėtų aktyviau įtraukti gamtosaugą į savo socialinės atsakomybės priemonių planus, prisidėti prie saugomų teritorijų gamtos paveldo objektų globos, paremti jų išlaikymą. Neries regioninio parko darbuotojų teigimu ir dabar esama tokių pavienių iniciatyvų. Gamta po truputį tampa nauja mada. Reikia tikėtis, jog tai turės teigiamos įtakos gyventojų sąmoningumui ir gamtos paveldo išsaugojimui.
