500 lankytojų klausta įvairiausių klausimų – nuo poilsio įpročių iki naudojamų transporto priemonių, biudžeto, skiriamo poilsiui, taip pat, ko gi trūksta Neringoje.
Ketvirtadienio rytą apklausą pristatė Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas dr. Liutauras Kraniauskas, neslėpdamas, jog dalyvauti apklausose visuomet labai smagu – išgirsti žmonių vertinimus, nuomones, juolab, kad ir pačiam klaipėdiečiui teko prisidėti prie uostamiesčio turizmo plėtros, strategijos kūrimo.
Neringos svečių apklausa buvo vykdoma nuo rugpjūčio 11 dienos iki pat rugsėjo vidurio. Apklausta apie 500 respondentų, pusė iš jų – Nidoje, kiti – Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje. Į apklausą dėl Covid-19 situacijos pateko vien lietuviai. Pagrindine intencija surengti apklausą buvo noras sugretinti rezultatus su 2005 metų panašia apklausa.
Apibendrinęs duomenis L.Kraniauskas šiųmetę apklausos rezultatų apžvalgą pavadino „Pirmų pasimatymų ir jaunystės vieta... kai viskas brangu ir trūksta parduotuvių“.
„Pavadinimą sugalvojau labai paprastą – paėmiau iš asociacijų, kurias išsakė patys lankytojai, paklausti, kaip įsivaizduoja Neringą. Mane nustebino, kad buvo grupelė žmonių, kurie Neringą įvardijo kaip pirmųjų pasimatymų ir jaunystės vietą. Man, kaip ir daugeliui, nebūtų atėję į galvą...
Neringa tai – kopos, jūra, marios, miškas, gamta, poilsis, ramybė, bet yra ir kitokie galimi vaizdiniai, kurie žmones užburia ir priverčia mąstyti apie konkrečią turistinę vietovę, – kalbėjo L.Kraniauskas. – Apklausos schemos buvo orientuotos į tai, kad būtų galima pažiūrėti, koks lankytojų portretas. Tradiciniai klausimai – kokios kasdienės poilsio praktikos, atvykimo motyvai, planai, biudžetas, bevariklio transporto naudojimas, daug įvairių dalykų“.
Šiųmetę apklausos rezultatų apžvalgą pavadino „Pirmų pasimatymų ir jaunystės vieta... kai viskas brangu ir trūksta parduotuvių“.
Informaciją padėjo surinkti bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Gausybė asociacijų
Paklausti, su kuo gi asocijuojasi Neringa, apklausos dalyviai vardijo įvairiausius vaizdinius. Tai – ramybė, poilsis, gamta, jaunystė, žuvis, vasara, jachta, prabanga, kupolas, paplūdimiai, sengirė, vėjas ir kt.
Į Neringą dauguma svečių sakėsi atvykstantys atostogauti, pailsėti. Tokie pat motyvai daugelį lankytojų čia viliojo ir prieš 15 metų.
Tiesa, anot L.Kraniausko, po truputį šiame Lietuvos kampelyje pradeda augti renginių ir švenčių svarba. Pastebima, jog būtent šios priežastys 5 proc. išaugino lankytojų skaičių Neringoje.
Apklausos duomenys rodo, jog vidutiniškai svečiai Nidoje apsistoja trims nakvynėms, Juodkrantėje – keturioms, o štai Preiloje ir Pervalkoje – 5. Net 95 proc. svečių apsistoja vienoje vietoje.
Pastebima, jog daugėja vidutinės trukmės lankytojų skaičius. Net trečdalis respondentų Neringoje praleidžia 3-4 ar net 5-7 nakvynes.
Apie dešimt procentų apklaustųjų sakė į Neringą atvykę pirmą kartą. 2005 metais tokių buvo net trečdalis.
Keturi svečių tipai
L.Kraniauskas išskyrė keturis Neringos lankytojų tipus – fanai, iškylautojai, proginiai ir atsitiktiniai lankytojai.
Pagal atvykimo reguliarumą Neringos fanai čia atvyksta kasmet ir ne trumpam, o vidutiniškai čia praleidžia apie 7 dienas. Dažniausiai tai 34-45 metų amžiaus lietuviai, turintys aukštąjį išsilavinimą, atvykstantys iš dviejų didžiausių Lietuvos miestų, o vidutinės vieno šeimos nario pajamos siekia 1 200 eurų. Tai turtingiausi iš visų keturių turistų grupių svečiai, išleidžiantys apie 75 eurus per dieną.
Iškylautojai – tai svečiai, atvykstantys kasmet, bet trumpalaikiam apsilankymui – porai nakvynių. Pasak L.Kraniausko, įdomu tai, kad tai svečiai iš mažesnių miestelių, Telšių ar Tauragės, pasiduodančių šio regiono žavesiui, lankančių renginius. Jų pajamos kiek mažesnės, apie 1 050 eurų vienam šeimos nariui.
Dažniausiai jie Kuršių nerijoje lankosi vieni arba draugais. Tai 25-34 metų arba vyresni, daugiau nei 65 metų asmenys. Jie per dieną išleidžia daugiausiai pinigų, per šimtą eurų, tačiau bendras jų viešnagės biudžetas mažesnis.
Proginiai poilsiautojai Neringoje apsistoja keturioms dienoms, atvyksta kartas nuo karto. Vidutiniškai 34-45 metų asmenys per dieną išleidžia 110 eurų, o jų pajamos siekia 1 100 eurų asmeniui.
Atsitiktiniai lankytojai, apklausos duomenimis, atvyksta maždaug penkioms dienoms. Dažniausiai tai iš užsienio sugrįžę žmonės ar kiti svečiai, neketinantys čia sugrįžti artimiausiu metu. Tokie lankytojai per dieną išleidžia 60 eurų. Tokių svečių pajamos mažiausios, sudaro apie 700 eurų žmogui.
Stebino įpročiai dėl automobilių ir paplūdimių
Apklausa parodė, jog net pusė lankytojų atvykę į Neringą naudojasi dviračiu, 37 proc. nuosavu ar išsinuomotu automobiliu, panašiai tiek pat paspirtuku, trečdalis išbando Tuk tuk, penktadalis taksi.
Į kurortą apie 72 proc. svečių atvyksta naudodamiesi nuosavu transportu, 8 proc. vandens keliais, 14 proc. visuomeniniu transportu. Net 41 proc. kartu atsiveža dviračius. 12 proc. sakė juos nuomojęsi vietoje.
„Tai labai dideli skaičiai, kurie orientuoti į dviračių nuomą. Tai populiariausia verslo rūšis Neringoje, – kalbėjo L.Kraniauskas. – Pats keisčiausias dalykas tai, kad Nidoje tik 24 proc. atvykusių automobiliu jį čia panaudoja. Jei nesi linkęs išvažiuoti į kitus miestelius, atvažiavai ir pastatei mašiną į parkavimo vietą. 70 proc. automobilių nejuda, tiesiog stovi“.
Didžiausia nuostaba – net apie 15 proc. atvykstančiųjų į Neringą į paplūdimius net neina
Rezultatai parodė, jog svečiai labiausiai renkasi pasyvų ilsėjimąsi gamtoje. Lyginant su 2005 metais, buvimas paplūdimyje, pasivaikščiojimas išaugo tarp penktadalio lankytojų. Krito domėjimasis lankytinomis vietomis.
„Didžiausia nuostaba man buvo, kad net apie 15 proc. atvykstančiųjų į Neringą į paplūdimius net neina. Juk Neringa asocijuojasi su jūra, mėlynosios vėliavos paplūdimiais, saule, smėliu. Kaip ir daugeliui lietuvių, iškyla tas vaizdinys, kaip žygiuoji į paplūdimį ir jame sėdi, bet, pasirodo, buvimas ten ne visiems aktualus, užtenka pasivaikščioti prie marių“, – sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas.
Apklausa parodė, kad kultūros renginių pasiūla žmones tenkina, tačiau net 87 proc. neslėpė nesilankę nė viename renginyje.
Pasak sociologo, jaudintis dėl to nevertėtų, nes svečiai į šią Lietuvos vietą atvyksta ilsėtis ir būna orientuoti į ramybę. Be to, didžioji dalis lankytojų plūsta iš didmiesčių, kur kultūrinių renginių pasiūla itin gausi.
Ko stinga?
Apklausos dalyvių buvo klausiama ir apie tai, ko jie pasigenda šiame kurorte. Aiškėja, jog svečius erzina su infrastruktūra susijusios problemos. Pasak L.Kraniausko, labiausiai skundžiamasi dviračių ir pėsčiųjų takais, jų srautų atskyrimu, taip pat automobilių statymo iššūkiais.
„Kalba vyksta apie dangos kokybę, atskyrimą aiškesnį dviratininkų nuo pėsčiųjų. Akivaizdžiai pasigendama parduotuvių, jaučiamas maitinimo įstaigų, apgyvendinimo trūkumas.
Įvažiavimo mokestis, kuris buvo padidintas šiais metais, nustebino, bet daug lankytojų negeneravo nepasitenkinimo, tad tai nėra viena pagrindinių problemų, kuri jaudina. Tik 6 proc. išsakė, kad mokestis didelis ir kad bėda, jog negalima su tuo pačiu mokesčiu važiuoti dukart per tą pačią dieną“, – kalbėjo dėstytojas.
Tiesa, dviračių takai visgi yra vienas komponentų, kuriais žmonės patenkinti bene labiausiai, o didžiausią džiaugsmą suteikia tiesiog gamta ir ramybė.
