„Žinote, mums korona ir karantinas būna kiekvienais metais nuo rugsėjo iki gegužės“, – pokalbio pradžioje bandė juokauti Neringos meras D.Jasaitis. Vasaros sezonui pasibaigus dauguma neringiškių gyvena gana sėslų gyvenimą, taip pat jie įpratę, kad tuo metu pajamų kur kas mažiau, pirkinius dėl savo gyvenamosios vietos autentiškumo taip pat planuoja iš anksto.
Karantino pabaiga sutaptų su sezono pradžia
Neringos meras kol kas nestokoja optimizmo dėl būsimo turizmo sezono Kuršių nerijoje. Jis sutinka, kad šis bus – kitoks, nei įprasta, bet nebūtinai prastesnis.
Kasdien naujienas sekantis kurorto vadovas vis bendrauja ir su šalies vadovais.
„Ką dabar matau, kokios yra tendencijos, kad karantino pabaiga turėtų maždaug sutapti su mūsų sezono pradžia – maždaug birželio mėnuo. Tada mes pajaučiame didesnį srautą atvykėlių. Žmonėms reikės atostogų, kad atsigavę vėl galėtų kibti į darbus“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Jis apgailestaudamas kalbėjo, kad šiuo metu vokiečiai, prancūzai, rusai masiškai atšaukia viešbučių rezervacijas. Tačiau, anot jo, tai suprantama – nežinia, kada atsivers sienos keliautojams.
Lietuviai kol kas neskuba ir stebi situaciją. Tačiau turizmo sektoriaus darbuotojai yra įpratę prie lietuvių įpročio planuoti atostogų išvykas paskutinėmis dienomis.
Valstybei nuostolio nepadarytų
„Žinoma, kavinukės jau dabar išgyvena sunkius laikus, bet tikiu, kad jos atsities. Sudėtingiau bus kempingams, jiems vasara bus kitokia. Lietuviai neturi tiek namelių ant ratų, kad galėtų užpildyti visus kempingus. Nebus ir didesnių išvykų laivais po marias, nes grupes sudarydavo rusai ir vokiečiai. Realybė tokia. Tačiau, kiek kalbėjau ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, jei įvertinsime ir faktą, kad tūkstančiai lietuvių turėjo nusipirkę keliones į Turkiją... O kur dar Egiptas, Ispanija. Ir jei jie visi pasirinks Kuršių neriją – mes net tiek lovų neturėsime jų priimti“, – kalbėjo meras.
Anot jo, ši vasara Nidai – šansas tapti lietuvišku Monaku.
D.Jasaitis įsitikinęs, kad jei pavyktų koronaviruso plitimą pažaboti ir išėjimas iš karantino vyktų pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, Kuršių nerija nuostolių neturėtų patirti: „Tikiuosi, kad valstybei nereikės mumis rūpintis, kad išlipsime ir nuostolių neturėsime."
Prognozės – skirtingos
Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė teigė, kad dabar prognozių yra visokių. Vienos – optimistinės – teigia, kad tai puiki proga Lietuvos pajūriui, ežerų kraštui, jog keliauti pamėgę lietuviai vis tiek norės pailsėti. Kitos prognozės liūdnesnės – viešbučių ir svečių namų apgyvendinimo paslaugos tiesiog gali būti neprieinamos didžiajai daliai vasarotojų, nes šie bus susidūrę su nepritekliumi.
„Bet šiuo atveju prognozuoti būtų tolygu būrimui iš kavos tirščių. Mes nesame turėję tokios situacijos, ką išgyvename dabar. Tokios patirties nėra buvę“, – teigė pašnekovė.
Anot E.Lubickaitės, jau peržiūrimi renginiai, numatyti pakeitimai.
„Kuršių nerija ir taip nebuvo masinių susibūrimų vieta. „Agiloje“ rengiami koncertai buvo labiau kameriniai. Perplanuojame festivalį „Tek saulužė ant maračių“. Jis įvyks, kaip ir planuota birželį, bet kiek kitoks. Liks žygiai gamtoje, koncertai, kur užtikrinamas saugus atstumas. Rugpjūtį planuotas kino festivalis. Dabar planuojame kviesti mažiau svečių, bet investuoti į įrangą, kad galėtume filmus rodyti ekrane lauke“, – kalbėjo pašnekovė.
Palanga vilčių nepraranda
Kaip 15min sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė, kol kas turizmo verslas apgaubtas nežinios, nes lieka neaišku, kada gi jis vėl galės pradėti veiklą. Nuo to priklausys ir atostogas planuojančių kurorto svečių rezervacijos.
„Iš tikrųjų, tos nežinomybės dar yra, baimių dar yra, bet kas liečia Palangos viešbučius ir restoranus, visas verslas laukia žinių, kada šitos veiklos galės startuoti oficialiai. Neprarandam vilčių, tikimės, kad sezoną turėsim, vietinis turistas bus mūsų svečias.
Kaip ir praėjusį sezoną, vietiniai turistai per metus sudarė virš 80 procentų, tad tai mūsų visiškai negąsdina. Gąsdina veiklos pradžios nežinomybė. Manome, kad kuo anksčiau bus iškomunikuota žinia, kada leidžiama dirbti, tuo bus aiškiau visiems. Tie, kurie planuoja atostogas, žinotų, kaip jas perstumti, kada rezervuoti. Kol kas turime prasidėjusių rezervacijų liepai, rugpjūčiui, bet tai vienetai. Žmonės labai atsargūs, neskuba, mato, kad veiklos sustabdytos. Dabar balandis, tokiu metu dar nebūdavo vasaros sezonas užkrautas, bet vaizdas būdavo aiškesnis, jausdavom srautą, kainos tinka ar netinka. Kadangi veiklos sustabdytos, šitoj vietoj prarandame. Norime pabrėžti žinutę, kad mums labai svarbu iš anksto žinoti, kada starto diena, o ne tai, kad rytoj galite dirbti”, – sakė I.Valaitienė.
Aštrės viešbučių ir butų konkurencija
Anot jos, kol kas apie kainas turizmo sektoriuje sunku ir ankstoka kalbėti. Moteris sako, jog kainos į aukštumas dėl trumpesnio sezono neturėtų kilti, nes tai būtų nelogiška, juolab kad šiuolaikinis klientas sumanus, pastabus.
„Svarbiausia, kad galėtume saugiai atsidaryti, netektų vėl užsidaryti vos atsidarius duris. Šios žinios laukia ir svečiai, kad galėtų nurimti ir laisvai planuoti. O dėl kainų, ir anksčiau būdavo, kad dauguma viešbučių turėjo dvi opcijas – vieną kainą su pinigų grąžinimu, kitą be grąžinimo galimybės, tačiau tarp kainų yra skirtumas. Patys viešbučių vadovai bendraujame, turime klaustukų, kaip karantinas paveiks sąlygas. Apmokėjimas už paslaugas gali būti nuskaičiuojamas arčiau atvykimo. Apie tai kalbame, diskutuojame. Be abejo, viskas, kokie pokyčiai bus, klientams turėtų būti į gera. Suvokiame situaciją, pasekmes viruso, stengsimės prisitaikyti, būti lankstūs, kad sulauktume svečių", – sakė I.Valaitienė.
Vadovė neslepia, jog viešbučiai šį sezoną gali pajusti aštresnę konkurenciją su privačiu sektoriumi. Uždarius viešbučius dar kurį laiką svečiai važiavo į vilas, kotedžus, kuriuose apsistoti galima už mažesnę kainą. I.Valaitienė svarsto, jog daugiau svečių gali būti atsigręžusių į privatų sektorių, tad konkurencija gali stiprėti.
