Domėkitės šalimi, į kurią keliausite
Į tolimus pasaulio kraštus pastaruoju metu vykstama ne tik atostogauti, bet ir verslo reikalais. Tikėdamiesi išvysti egzotiškos šalies grožį turėtume nepamiršti apie svečiame krašte slypinčius pavojus, ypač infekcines ligas, kuriomis Lietuvoje nesergama arba susergama tik išskirtiniais atvejais.
„Rengdamiesi kelionei turėtumėte atsižvelgti, kiek laiko ji truks, kokios gyvenimo sąlygos toje šalyje, kokia jūsų sveikatos būklė, amžius ir, žinoma, kokiais skiepais jau skiepijotės profilaktiškai, – pataria Gegužių sveikatos centro direktorė, šeimos gydytoja Laimutė Čėsnienė. – Prieš egzotišką kelionę ieškokite informacijos apie atostogų vietoms būdingas ligas, nebijokite pasitarti su gydytoju, kokių vaistų gali prireikti.“
Kai kas rekomenduoja 1–2 savaites prieš kelionę imunitetą stiprinti gerosiomis bakterijomis, bet, L.Čėsnienės teigimu, to nauda nėra moksliškai įrodyta. Pasak gydytojos, kelionės vaistinėlėje pravartu turėti medikamentų virškinimui gerinti, nuo viduriavimo, nuo vidurių užkietėjimo, nuo peršalimo, nuo skausmo, antialerginių medikamentų, pleistrų bei dezinfekuojamųjų tirpalų, apsaugos priemonių nuo uodų ir nuo saulės.
O svarbiausia – ne vėliau kaip 4–6 savaitės iki kelionės apsilankyti skiepų kabinete, išsiaiškinti, kurie skiepai privalomi vykstant į vieną ar kitą šalį. Pavyzdžiui, vykstantiems į Afrikos, Pietų Amerikos šalis yra privaloma skiepytis nuo geltonojo drugio. Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos ir galioja visą gyvenimą. Ypač rimtai į sveikatos apsaugą turėtų žiūrėti susiruošusieji į Centrinę ir Pietų Ameriką, Indiją, Afriką ar Pietų Aziją.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad pernai (2018 m.) Lietuvoje užregistruoti 8 įvežtiniai dengės karštligės, 6 maliarijos ir 2 vidurių šiltinės atvejai. Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti ir kitomis Lietuvoje nepaplitusiomis infekcinėmis ligomis, pvz., tropinėmis parazitozėmis, čikungunija, zikos virusine infekcija, Vakarų Nilo karštlige, geltonąja karštlige, japoniškuoju encefalitu, pasiutlige ar hepatitu ir kt.
Pavojingomis ligomis galima užsikrėsti ir per kontaktą su infekuotais žmonėmis ar gyvūnais. Pasiutligė mūsų kraštuose tokia reta, kad ir skiepų nuo jos prireikia tik tuomet, jei įkando ar apdraskė įtartinas naminis gyvūnas arba žvėris. O susiruošę į Pietų Afriką, Indiją, Kiniją, Tailandą, Šri Lanką skiepais nuo pasiutligės turėtume pasirūpinti. Stulbinanti gamta, būriai laisvėje bindzinėjančių meilių gyvūnų į minėtas šalis suvilioja daugybę užsienio turistų, o visai neseniai nuo šios baisios ligos Latvijoje mirė moteris, kuriai, remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Indijoje galimai įkando du maži šuneliai.
Stebėkite, ką ir kur valgote
Daugybė žmonių vyksta atostogauti į Turkiją. Rodos, artima šalis, mažai girdėti apie masiškai plintančias ligas. Jei ketinate ilsėtis šiuolaikiškame kurorte, tikėtina, kad maistas ir vanduo bus tinkamai apdoroti. Vis dėlto gydytoja L.Čėsnienė žino atvejį, kai iš Turkijos kurorto merginos grįžo užsikrėtusios hepatitu. Kepenys yra vienintelis žmogaus organas, neturintis skausmo receptorių, todėl jų uždegimo lengva ilgai nepastebėti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hepatitu pasaulyje užsikrėtę apie 400 mln. žmonių, o 95 proc. jų net nežino, kad serga.
Galimybė užsikrėsti hepatitu ypač padidėja turistams, kurie susigundo Azijos šalyse pigiomis manikiūro, pedikiūro paslaugomis ar proga pasidaryti išsvajotą tatuiruotę. Visų šių procedūrų metu hepatito virusas gali būti pernešamas dėl nedezinfekuotų įrankių ar adatų, todėl tokias paslaugas egzotinėse šalyse laikome rizikingomis ir patariama be jų apsieiti.
Vidurių šiltinė, įvairios kirmėlinės ligos ar virškinamojo trakto infekcijos paprastai plinta per užterštą maistą ir vandenį. Šalyse, kuriose prasta sveikatos priežiūra ir higienos sąlygos, geriamojo vandens kontrolė, prastai valomos ar iš viso neprižiūrimos nuotekos, pavojingos ligos tyko už kiekvieno kampo.
Jau rašyta apie vyrą, kuriam po viešnagės Kolumbijoje dėl ilgalaikio viduriavimo įtarta dizenterija, o tyrimais nustatyta amebiazė – pirmuonių sukelta liga, pažeidusi storojo žarnyno gleivinę. Keliautojų viduriavimas yra bene dažniausiai pasitaikanti liga, sugadinanti nuotaiką, sutrikdanti sveikatą gana ilgam laikui. Kelionėje renkantis maistą svarbu laikytis saugumo priemonių: įsitikinti, kad maistas šviežias, pakankamai termiškai apdorotas, ir suvalgyti jį dar karštą.
Atkreipkite dėmesį, ar paruoštoje vištienoje nematyti kraujo. Pusryčiaudami venkite tik iš vienos pusės keptos kiaušinienės. Nevartokite nepasterizuoto pieno ir jo produktų. Nepirkite jau supjaustytų vaisių ar daržovių gatvėje, geriau patys kruopščiai nuplaukite saugiu vandeniu, jeigu įmanoma, nulupkite. Gerkite vandenį iš gamykloje uždarytų vandens buteliukų, užsisakydami šviežiai spaustų sulčių būtinai paprašykite, kad į jas nepiltų vandens ir nedėtų cukraus. Venkite ledo kubelių gėrimuose, nebent tikrai žinote, kad jie pagaminti iš saugaus vandens.
Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po sąlyčio su naminiais ir fermoje laikomais gyvūnais, pasinaudoję tualetu ir kt.
Saugokitės uodų įkandimų
Keliaujant į Afriką, reikia gerokai stipresnių apsaugos nuo vabzdžių preparatų nei likusiame pasaulyje. Be tiesiog nemalonaus niežėjimo, per uodų įkandimus plinta geltonasis drugys, dengė, japoniškas encefalitas ir, žinoma, maliarija. Prieš vykstant į kai kurias šalis, kai uodų aktyvumas ypač didelis, rekomenduojama vartoti antimaliarinių vaistų.
Kiekvienu konkrečiu atveju reikia tartis su medikais. Viena mergina keliaudama po Egiptą nekreipė dėmesio į trumpam pasirodžiusį nedidelį išbėrimą, grįžusi namo pajuto pilvo skausmus bei pykinimą, buvo gydoma nuo įvairių ligų ir tai vos nesibaigė visišku klausos ir regėjimo praradimu. Po nuoseklių tyrimų paaiškėjo negalavimų priežastis – uodų pernešamas japoniškasis encefalitas. Pasak L.Čėsnienės, keliaujant saugiau nakvoti ir ilsėtis kondicionuojamuose kambariuose, nes uodams atvėsintas oras nepatinka. Kur tik yra, miegokime po uodų tinkleliu, o į didesnės rizikos vietas vežkimės elektrinį vabdžių baidiklį (ir adapterį).
L.Čėsnienė primena, kad purškiamos, tepamos priemonės nuo vabzdžių įkandimų saugo tik trumpą laiką. Be to, gydytoja pataria kelionėje dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes. Tai tinkamesnė apsauga ne tik nuo vabzdžių, bet ir nuo neigiamo saulės poveikio.
Nedelskite
„Po kelionės pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų, galvos, akių skausmams, bėrimams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, informuoti gydytoją apie buvusią kelionę“, – rekomenduoja šeimos gydytoja.
Pavyzdžiui, amebiazė pasireiškia po savaitės, o maliarijos inkubacinis laikotarpis gali užtrukti iki mėnesio, Laimo liga kartais „slepiasi“ net ir iki pusės metų. Žmonės supainioja retas ligas su kitais negalavimais, kad ir su gripu. Tada didėja rizika susirgus ligos neatpažinti, neįvertinti jos rimtumo. Įsivaizduokite, kad užsikrėtėte maliarija, bet požymiai panašūs į slogos, todėl ligonis pas gydytoją neina, gulinėja namie, arbatėles geria, dūsaudamas, kodėl šį kartą „poniška liga“ ne tik nepraeina, bet nuolat sunkėja.
