Ir ką gi? Atviri autobusai atsiranda ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuose.
Apgultis Kaišiadoryse
Štai Kaišiadoryse neseniai vykusioje šventėje „Kas čia daros?“ buvo surengtos net šešios teatralizuotos ekskursijos atviru turistiniu autobusu. Pasak Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorės Giedrės Streikauskaitės, ažiotažas buvo milžiniškas.
„Registravome netgi norinčiųjų pažinti Kaišiadorių kraštą „atsarginių suolelį“, keliavo ir vaikai, ir senjorai“, – sakė G.Streikauskaitė.
Anot Kaišiadorių kultūros centro vadovės Linos Brazionienės, susidomėjimą lėmė ir tai, kad Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė.
„Tokiomis išvykomis norėjosi ne tik pravežti po žymias vietas, bet ir įpinti istorijos, kultūros detalių, tad gido pasakojimus žymiausiose sustojimo vietose papildė teatralizuoti personažai“, – akcentavo L.Brazionienė.
„Kiek nusižiūrėjus užsienio patirties „atgaivinome“ istorinius personažus: vyskupą Juozapą Kuktą, gyvenusį XIX–XX amžių sandūroje, apskrities viršininką. Sustojus ties Brazauskų namais-muziejumi, svečius pasitiko Prezidento Algirdo Brazausko antrininkas, o geležinkelio stotyje bufetininkė Jelizaveta visus vaišino dešrelėmis su kopūstais, žagarėliais ir gira. Galiausiai Gudienos kaime istorijas porino totorius Chašaidaras, nuo kurio vardo ir kilęs Kaišiadorių pavadinimas“, – sakė G.Streikauskaitė.
Anot Giedrės, toks žmonių susidomėjimas privertė kiek „krūptelti“ ir pasvarstyti, kad ir patiems Kaišiadorims reiktų įsigyti atvirtą autobusą ir rengti kultūrines ekskursijas turistams.
Vilniuje – daugiau latvių
O štai Arnis Stankevičius, jau 14 metų organizuojantis ekskursijas po Vilnių atviru autobusu, sako, kad kaišiadoriečių kūrybinis išradingumas stebina.
Anot jo, sostinėje, ekskursijas renkasi daugiausiai užsienio turistai, o lietuvių būna tik kokie 5 procentai.
„Atvykstamasis turizmas po pandemijos vis dar neatsigavęs. Nors per dieną autobusai išvyksta keturis kartus, tačiau pastebime, kad ne visada jie užsipildo. Ankstyvą pavasarį pirmieji pradeda važinėti suomiai ir italai, o vėliau sulaukiame svečių iš viso pasaulio – nuo Kanados iki Australijos“, – pasakojo įmonės „Valandėlė“ vadovas A.Stankevičius.
Ankstyvą pavasarį pirmieji pradeda važinėti suomiai ir italai, o vėliau sulaukiame svečių iš viso pasaulio.
Paruoštais maršrutais galima aplankyti sostinės senamiestį, naujamiestį, apžiūrėti šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Nors autobusuose skamba įrašai, tačiau jie nuolat atnaujinami.
„Šiemet audiogidą papildėme ir latvių kaba, nes pastebėjome, kad vis daugiau atvykstama iš kaimyninės šalies“, – porino Arnis.
„Objektų apvažiuojama tikrai daug, o užsienio turistus visada sužavi pasakojimas apie Jurgį Kairį, kuris praskrido po Baltuoju tiltu ir Neries krantinėse buvę gėlėmis apsodinti užrašai: „Aš tave myliu“, – turistų įspūdžiais dalijosi ekskursijų organizatorius.
– O kelionės pažiba visiems būna šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Kadangi užsukama ir į bažnyčios vidų, visi iš jos išeina „atvipusiais“ žandikauliais.“
Laivai – sezoninė pramoga
Nors sostinėje atvirus autobusus renkasi daugiausia užsienio turistai, Šakių rajone Nemunu plukdančio laivo „Bisena“ kapitonas Antanas Grumuldis sako, kad jo svečiai – bene išskirtinai lietuviai.
„Šiuo laivu plukdau jau penkerius metus, praplaukiame pro Gelgaudiškio dvarą, Panemunės, Raudonės pilis, Veliuoną, Jurbarką, Sudargo piliakalnius“, – pasakojo šiemet iš Panemunės prieplaukos plukdantis A.Grumuldis.
Kapitonas teigia, kad žmonės nori daugiau pramogų nei tik pasiplaukioti. „Pats esu sertifikuotas gidas, tad visuomet papasakoju apie istorinius objektus – to žmonėms reikia“, – sakė šiltuoju metų sezonu plukdantis Antanas.
Masalą laivams pastebėjo ir Giedrė Streikauskaitė. „Kauno mariose nuolatos zuja laivai. Štai kad ir laivu „Nemunas“ kiekvieną vasaros sekmadienį iš Kauno galima atplaukti iki Rumšiškių ir aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų – vieną didžiausių etnografijos muziejų Europoje po atviru dangumi. Plaukimą suderinti su kultūrinėmis pramogomis tampa norma“, – keliautojų poreikius apibendrino G.Streikauskaitė.
