Visgi Kaune, pastaruoju metu išgyvenančiame tikrą kultūrinį renesansą, apstu ir tokių vietelių, kurių nėra atradę ir savo aplinka itin besidomintys vietos gyventojai. O jei ir yra matę, tikėtina, nežino šių objektų istorijos. Pasirengę nustebti?
Skulptūrų parkas miesto pakraštyje
Visi žino „Laisvės“ statulą Vienybės aikštėje, M.Žilinsko galeriją puošiantį „Žmogų“ ar Santakos parko naujakurį „Laisvės karį“. Bet ar kada esate stabtelėję Taikos prospekto pabaigoje, pramoniniame rajone, kur prieš du dešimtmečius su galerijos „Meno parkas“ pagalba įkurta Skulptūrų zona?
Zonos dvasią padiktavo jos aplinka – pilkoki industriniai pastatai, želdiniai, geležinkelio vėžė. Tad įprastos dekoratyvinės skulptūros greičiausiai būtų pranykę industrinę aplinką gožiant natūraliems gamtiniams procesams. Taigi vietoj saugaus „galerinio“ sprendimo nutarta sukurti specifiškai šiai vietai skirtus ženklus.
Skulptūrų zonoje darbus sukūrė Gediminas Akstinas, Algirdas Bosas, Robertas Antinis, Mindaugas Navakas, Raphaėlis Mognettis (Prancūzija) ir stiklo dailininkai Arūnas Daugėla ir Valmantas Gutauskas.
Įdomu, kad, nors važiuojant iš miesto centro, tai – jau pakraštys, įvažiuojantiems į Kauną iš rytų šis objektas – netikėtas, bet labai prasmingas pasisveikinimas. Gal grįždami namo ar vykdami į svečius kitąkart pasirinksite būtent pro Skulptūrų zoną vedantį maršrutą?
Besišypsantis laikrodis
Tai – objektas kurį yra matę visi, aplankę Aleksoto apžvalgos aikštelę. Nebūtina net būti buvus Kaune – šią senamiesčio panoramą, taigi ir simpatišką saulės laikrodį, fiksuoja ir internete publikuoja galybė fotografų, jo vaizdai puošia įvairius leidinius. O kokia jo istorija?
Nors atrodo, kad saulės laikrodis šio istorinio namo, kuriame veikia Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, fasadą puošia amžinai, jam nėra nė keturiasdešimties! Kūrinio autoriai – architekto Ričardo Krištapavičiaus (jis – ir saulės laikrodžio Nidoje autorius) ir skulptoriaus Antano Balkės duetas. Pastarasis diplominiame darbe interpretavo M.K.Čiurlionio kūrybą. Paveikslas „Rex“, kuriame vaizduojamas pasaulio valdovas, tapo inspiracija sukurti savotišką „laiko valdovą“, kuriame telpa ir Hanzos laikai, ir universiteto dvasia. Ar pastebėjote, kad laikrodžio skalėje sužymėti kiti universitetiniai miestai?
Dar vienas pribloškiantis faktas – šis laikrodis rodo ne tiesiog Lietuvos, o būtent Kauno laiką. Autoriai yra pasakoję, kad okupacijos laikais jiems tai buvę idėjiškai svarbu, o būdą tai įgyvendinti rado profesorius Libertas Klimka. O štai visiems žinoma šypsena, pasirodo, yra tik papildomas, bet labai malonus kūrybinio proceso rezultatas.
Slapta panorama ir kiti nuotykiai Žaliakalnyje
Visai neseniai Žaliakalnyje duris atvėrę išskirtiniai (ne prabanga, o fantazija) svečių namai „Very Bad Hootel“ įrengė ir naują apžvalgos aikštelę. Jauki, vos porai žmonių skirta aikštelė-lieptelis kviečia ne tik pastoviniuoti, bet ir patogiai įsitaisyti stebint itin kaunastišką saulėlydį. O gal saulę pasitiksite? Svarbiausia – su artimu žmogumi.
Šis panoraminis kampelis – „Very Bad Hootel“ svečiams. O jei čia apsistosite – įspūdžių pakaks ilgam. Žemaičių g. esanti naujovė – tai vis kitokia kambarių tematika, filmų įspūdžiais dvelkiantys interjero sprendimai ir iš visų pusių tykantys siurprizai. Pavyzdžiui, vonia terasoje su vaizdu į Nerį…
Čia puiki proga paminėti ir dar vieną galbūt ne visų atrastą Kauno panoramą. Tai – aikštelė E.Fryko gatvės pabaigoje, tame pačiame Žaliakalnyje. Nuo jos atsiveria vaizdas į Kauno geležinkelio stotį, o stūkstantis kryžius primena, kad prieš 80 metų būtent čia žmonės ateidavo akimis palydėti į Sibirą tremtų savo artimųjų.
Cirko artistų panteonas
Daugelis žino, kad Petrašiūnų kapinės – tikras muziejus po atviru dangumi, panteonas, kuriame ilsisi iškilūs politikai, menininkai, rašytojai… Populiarėja šiose kapinėse rengiamos teminės ekskursijos, čia skaitoma poezija. Visgi Kaune yra ir ne ką mažiau įdomesnės, nors gerokai menkiau žinomos kapinės. Ir net arčiau centro. Tai Eigulių kapinės.
Jos įsteigtos apie 1880 m., daug seniau, nei kaunietiškąja Paryžiaus Père Lachaise kapinių versija vadinamos Petrašiūnų. Ir jei pastarosiose gausu aktorių kapų, tai Eiguliuose yra Lietuvos cirko artistų panteonas. Čia palaidoti Francas Černiauskas, Pranas Gudauskas, Maksimilianas Truci (Massimiliano Truzzi), Konstantinas Feroni, Mykolas Vilenčikas, Antanas Pilkauskas, Jonas Ramanauskas, Vladislava Variakojienė (Stankutė), Jadvyga Ramanauskienė (Stankutė) ir kt., taip pat – palaidotas teatro pirmeivis, pirmojo lietuviško spektaklio „Joninės“ režisierius Juozas Vaičkus.
Kaunietiškas autobusas
Lietuviai, kitaip nei, tarkime, čekai su „Škoda“ ar latviai su vyresnės kartos gyventojams puikiai žinomais mikroautobusais, negali pasigirti dideliais pasiekimais automobilių pramonėje. Visgi transporto istorija jokiu būdu neaplenkė ir Kauno. Juk Lietuvai atkūrus valstybingumą iš JAV į Laikinąją sostinę ėmė važiuoti Amerikos lietuviai, be kitų veiklų, steigę čia įmones ir vežę amerikietiškas idėjas. Transporto progresas – viena tokių…
Galbūt esate pastebėję dailų mūrinį namą dideliais vitrininiais langais Maironio ir Kęstučio g. kampe? Tarpukariu čia buvo „Amerikos lietuvių akcinės bendrovės“ dirbtuvės. Dar 3-ame XX a. dešimtmetyje Kaune pradėti rinkti autobusai – tiesa, ant amerikietiškų „Ford“, „Chevrolet“, „Autocar“ važiuoklių, o kėbulus tiekė būtent šios dirbtuvės ir autobusų parko Šančiuose – šios, tiesa, jau vėliau, artėjant II pasauliniam karui. KAG, arba „Kauno autobusų gamykla“, įsteigta jau okupacijos metais ir autobusus – jie ir buvo vadinami KAG’ais gamino iki pat Nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien tokia transporto priemonė – vintažinė vertybė, o visai nemokamai ją galite apžiūrėti tiesiog „Kauno autobusų“ parko teritorijoje Raudondvario plente – važiuodami ar eidami pro šalį.
Instagramiškos įdomybės
Turbūt girdėjote, kad Kaune ir kitur Lietuvoje filmuotas ne vieną tarptautinį apdovanojimą susižėręs HBO serialas „Černobylis“. Pasaulinio garso operatorių kameros užfiksavo architektūrą Kauno centre – miestas „vaidino“ Maskvą. Bet ar pastebėjote, kad serialo pradžioje atominės elektrinės sprogimą stebėję Ukrainos miestelio Pripetės gyventojai stovėjo ant… Kaune esančio tilto? Jį rasite ir nuotrauką atminimui galėsite pasidaryti Petrašiūnuose – netoli jau apipasakotų kapinių.
Bent keli būdai paįvairinti savo „Instagram“ profilį laukia VDU Botanikos sode. Beveik kas savaitę jį vis kitomis spalvomis nudažo vis kitų rūšių augalų žiedai, ir net šalčiausią žiemą it tropikuose galite pozuoti žalumos kupinoje oranžerijoje. Ir tai ne viskas – knygos „Mažasis princas“ gerbėjai nepraleidžia progos nusifotografuoti prie Tado Vosyliaus skulptūros „Planeta X“. O štai patiems įsiamžinti su sodo tvenkinyje apsigyvenusia gorila gali ir nepavykti… ši stulbinanti skulptūra į Kauną atkeliavo iš Šiaulių Talkšos ežero – jos autorius yra Donatas Jankauskas. Gorilą jis kūrė pagal M.K.Čiurlionio paveikslą „Ramybė“, o pavadino „Nerimu“.
Norite dar? Atraskite jau šeštus metus leidžiamą „It’s Kaunastic“ iliustruotų maršrutų seriją, tyrinėjančią vis kitą Kauno miesto dalį, laikotarpį, kultūros ir meno sritį ar gastronomiją. Ir net jei manote, kad apie Kauną žinote viską, šį tą nauja atrasite kiekviename maršrutų. Jų – jau per tris dešimtis. Nemokamų žemėlapių pasiimsite turizmui draugiškose vietose ir „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre Kauno rotušėje.
Beje, ar žinojote, kad jau kuris laikas galima pasikelti į „Baltosios gulbės“, kaip švelniai pastatas vadinamas, bokštą? Tebūnie tai dar viena Kauno paslaptis jums. Na, o skaitmeninės kaunastiškų maršrutų versijos laukia www.kaunastika.lt.
