Agluonėnų kaimas pirmą kartą dokumentuose paminėtas XVI amžiaus dokumentuose. Nuo praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio kaimo gyventojai pradėjo aktyviai stengtis puoselėti savo krašto istoriją ir kultūrą – buvo atidaryta etnografinė lietuvininko sodyba-muziejus, pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras, pradėti rengti klojimo teatro festivaliai.
1988 metais Klaipėdos rajone būtent Agluonėnuose pirmą kartą prie sodybos buvo iškelta nepriklausomos Lietuvos vėliava, o sekančiais metais kaimo parke pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas.
1990 metais, minint Agluonėnų 450-ąsias metines, parke buvo supiltas kalnas, ant kurio įrengtas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras. Užlipus ant kalno atsiveria graži parko ir upės vagos panorama.
Nusileidus nuo kalno galima nueiti į Lietuvininkų ąžuolyną, kuriame 2009 metais atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos krašto gyventojams atminti – arka ir ąžuolo lapo formos krikštas. Šie simboliai atsispindi ir Agluonėnų herbe, kuriame pavaizduotas krikštas, apgaubtas raudonų plytų arka.
Tais pačiais metais ąžuolyne įkurdinti ir krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: Imanueliui Kantui, Kristijonui Donelaičiui, Ievai Simonaitytei, Martynui Mažvydui, Vydūnui, Liudvikui Rėzai, Herkui Mantui, taip pat – Klaipėdos krašto liaudies meistrui Vytautui Majorui.
Įdomu tai, kad ąžuolyno ribą žyminti akmenų tvorelė sykiu yra ir riba su Kantvainų kaimu, kuriame XVII amžiuje gyveno I. Kanto prosenelis Richardas Kantas.
Taip pat Kantvainų kaime iki 1979 metų stovėjo paskutinis šiose apylinkėse lietuvininko Jono Genio vėjo malūnas, veikęs nuo XIX amžiaus pabaigos.
Šis vėjo malūnas buvo įtrauktas į technikos paminklų sąrašą, kadangi yra vienintelis tokio tipo malūnas Lietuvoje. Jis penkiabriaunis, su priestatėliu, mediniu karkasu, skiedromis apkaltais šonais, be sparnų jo aukštis siekė 13 metrų.
Iš Vokietijos atvežtus įrenginius suko keturi sparnai, o pats pastatas buvo pastatytas ant ratelių ir važiavo žiediniu bėgiu. Sparnų menčių plotas buvo keičiamas pagal norimą pasipriešinimą. Ant stogo buvo įrengta „vėjų rožė“, kuria buvo keičiama malūno sparnų kryptis.
Po to, kai į Sibirą buvo ištremti malūnu besirūpinę žmonės ir Agluonėnuose pastatytas elektrinis malūnas, šis unikalus objektas sunyko, buvo išbrauktas iš paminklų sąrašo ir liko be vietos. Išlikę malūno elementai saugomi Agluonėnų parko teritorijoje esančioje pastogėje.
Parke yra ir atkurtai Lietuvai pasodinti 100 ąžuoliukų. Laiko spiralės forma pasodinti 39 ąžuolai, dedikuoti iškiliems Lietuvos politikos veikėjams ir įvykiams, lėmusiems valstybės raidą. Likusius 61 ąžuoliuką pasodino idėją parėmę asmenys, kiekvienas nupirkęs po medelį.
Agluonėnų parko prieigose yra ir dar vienas įdomus objektas – pirmasis ir ilgiausias šalyje lašišinių žuvų perplaukimo latakas, pastatytas 1988 metais. Tačiau šalia jo nėra jokios informacinės lentos, tad galima lengvai jį tiesiog pravažiuoti.
