Keliavimo ribojimai ir veiklų stabdymai lėmė, kad pernai, palyginti su 2019-aisiais, Vilniaus oro uoste skrydžių skaičius sumažėjo 56,26 proc., Kauno – 37,82 proc., Palangos – 48,83 proc., o Šiaulių – 15,68 proc. Šiaulių oro uosto direktorė A.Kuezada teigia, kad gyvenant pandemijos sąlygomis šis vienas mažiausių šalyje oro uostų tapo pavyzdžiu, kokios aviacijos paslaugos turi didžiausią potencialą.
„Dalindamiesi erdve su kariškiais nesame tipiškas oro uostas, kuriame reguliariai leidžiasi keleivių pilni boingai. Tačiau iš esmės bene vieninteliai Lietuvoje esame taip stipriai susitelkę į paslaugas verslui, kurias norime plėsti dar labiau. Pandemijai prasidėjus toliau priėmėme orlaivius, atskrendančius įvairioms techninėms paslaugoms atlikti ar ilgėliau pastovėti, taip pat aptarnavome ir privačius skrydžius. Palyginti su Vilniumi, Kaunu ir Palanga, mes pernai turėjome vieną mažesnių, apie 14 proc. siekiančią skrydžių rinkos dalį, bet dėl pandemijos patyrėme ir sąlyginai mažiausius praradimus“, – sako A.Kuezada.
Direktorė vardina, kad dažniausiai Šiaulių oro uoste leidžiasi privatūs lėktuvai iš Italijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Švedijos. Jais atskrenda užsienio verslininkai, besikuriantys šalia esančioje Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ar regione.
Šiaulių LEZ direktorius Artūras Klangauskas sako, kad galimybė privačiai naudotis tarptautiniu oro keliu Šiaulių regionui ir ypač Šiaulių LEZ suteikia išskirtinį investicinį patrauklumą.
„Mums tai kuria ypatingą pridėtinę vertę, nes kartu su geležinkelio atšakos nutiesimu tapsime intermodaline erdve, kuri bus pasiekiama ne tik kelių ir oro, bet ir geležinkelių transportu. Logistiškai verslui labai patogu turėti realią galimybę lėktuvais gabenti komercinius krovinius. Tačiau ir kalbant apie privačius skrydžius, jie aktualūs ir esamiems, ir potencialiems investuotojams, kurie dirba įvairiose pasaulio šalyse ar net skirtinguose kontinentuose. Šiuo metu taip pat laukiame potencialaus investuotojo, kuris apsižvalgyti atskris paties pilotuojamu orlaiviu“, – teigia A.Klangauskas.
Oro uoste privatiems lėktuvams paslaugas teikia iki 5 žmonių. Jie papildo degalų atsargas, atlieka privalomąjį orlaivio valymą, prireikus, pasirūpinama įgulos apgyvendinimu mieste.
Privačių skrydžių poreikis augs
Privačių skrydžių paklausos augimas, tebesitęsiant pandemijai, stebimas visame pasaulyje.
„Privačių skrydžių, kartu ir privačių lėktuvų paklausa pasaulyje dabar yra tokia didelė, kad rinkos poreikius sunku patenkinti. Tokio tipo keliones sau galintys leisti keliautojai renkasi privatumą, individualumą, greitį. Kaip rezultatą turime situaciją, kad rinkoje trūksta naujų ir naudotų lėktuvų, jų dalių, taip pat privačiuose skrydžiuose galinčio dirbti personalo“, – pastebi Šiaulių oro uosto vadovė.
Pasaulio aviacijos perspektyvas spalį įvertinusi JAV orlaivių komponentų gamintoja „Honeywell“ skelbia, kad privatiems skrydžiams skirtų lėktuvų paklausa per ateinantį dešimtmetį dar labiau augs, nes pandemija išryškino finansiškai stipresnių keliautojų tokiems skrydžiams teikiamą prioritetą.
Prognozuojama, kad verslo aviacijos sektoriaus operatoriai 2022–2031 metais rinkai pasiūlys apie 7,4 tūkst. privatiems skrydžiams skirtų orlaivių, kurių vertė sieks apie 238 mlrd. JAV dolerių. „Honeywell“ vertinimu, tai rodo, kad šiuo metu pasaulyje privatiems skrydžiams skirtų orlaivių yra mažai, o net 65 proc. vartotojų tikisi, jog ir 2022 metais verslo skrydžių poreikis augs.
„Pandemijai tebebanguojant reguliarūs ir užsakomieji keleiviniai skrydžiai dar vis bando atsigauti. Tuo tarpu kitame skrydžių segmente kaip tik fiksuojamas anšlagas ir paklausos rekordai. Pasaulio skrydžių žemėlapyje esame matomi ir turime dideles galimybes sustiprinti savo pozicijas, siūlydami išnaudoti mūsų turimą aviacijos infrastruktūrą nišinėms paslaugoms, kurių populiarumas įgauna pagreitį“, – sako A.Kuezada.
Masinių keleivinių skrydžių neaptarnaujantys oro uostai privalo turėti standartus atitinkančius keleivių terminalus, kuriais naudojasi ne tik čia atskrendantys pavieniai keliautojai, bet ir orlaivių įgulos. Būtent šis reikalavimas ir tarptautinio oro uosto statusas leido Šiaulių oro uostui (ŠOU) įvertinti augantį nišinių paslaugų poreikį pandemijos metu.
„Oro navigacijos“ duomenimis, pernai Lietuvos tarptautiniai oro uostai aptarnavo 34,3 tūkst. skrydžių. Atitinkamai Vilniaus oro uostas užėmė 61 proc., Kauno – 18 proc., Šiaulių – 14 proc., o Palangos – 7 proc. rinkos dalį.
Šiaulių oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva, iš jų vien Estijos kapitalo įmonės „Aviatic MRO“ orlaivių techninės priežiūros ir remonto centro projektas vertinamas apie 20 mln. eurų.