„Šiemet tikrai pajutome išaugusį tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų susidomėjimą Biržų kraštu, prie to neabejotinai prisidėjo ir aludarystė. Kone visi lietuviai, kurie čia atvažiuoja, klausia, kur čia galima paragauti to alaus? Lankydami kraštą, jie alaus ir paskanauja, ir į gimtines parsiveža. Domina alus ir užsieniečius: sulaukiame nemažai klausimų iš pavienių užsienio turistų, kurie nori paragauti mūsų alaus“, – sako Biržų turizmo informacijos centro vyr, specialistė, vykdanti direktoriaus funkcijas Raminta Indriulėnienė.
Iki šių metų rugpjūčio 1 d. Biržų turizmo informacijos centrą aplankė 3717 turistų, pernai per tą patį laikotarpį – 3606. Tarp jų buvo 205 užsieniečiai. Pasak R. Indriulėnienės, daugiausia apsilanko latvių ir vokiečių, o pastaraisiais metais itin auga ir turistų iš Skandinavijos skaičius.
„Kiekvienas atvykęs turistas yra nauda Biržams – jie čia išleidžia nemažai pinigų, prisideda prie krašto ekonomikos. Džiugu, kad patys aludariai aktyviai veikia, stengdamiesi pritraukti turistus – rengia degustacijas, organizuoja pažintines ekskursijas po alaus daryklas. Tikimės, kad prie tolimesnio alaus turizmo skatinimo prisidės ir savivaldybė, atgaivindama Alaus šventę“, – sako R. Indriulėnienė.
Pasak specialistės, be alaus, Biržus lankantys turistai domisi architektūriniais objektais, visų pirma Biržų pilimi, ir gamtos objektais. Ypač turistus traukia smegduobės, kurių Lietuvoje esama tik Biržų ir Pasvalio kraštuose.
Biržų krašte veikiančios vienos seniausių alaus daryklų Lietuvoje „Biržų alus“, kviečiančios turistus į ekskursijas bei degustacijas, direktorius Juozas Narinkevičius teigia, kad pernai per visus metus gamykloje apsilankė apie 3500 turistų.
„Turistams įspūdį palieka tai, kad jie vienoje vietoje gali ir susipažinti su naujausiais įrengimais ir technologijomis, kuriais alus gaminamas dabar, ir išvysti, kaip alus būdavo gaminamas senovėje. Daugelį sužavi rekonstruotas senas alaus rūsys, išlikęs dar nuo grafų Tiškevičių laikų. Jame dabar vyksta degustacijos“, – sako J. Narinkevičius.
„Turistams įspūdį palieka tai, kad jie vienoje vietoje gali ir susipažinti su naujausiais įrengimais ir technologijomis, kuriais alus gaminamas dabar, ir išvysti, kaip alus būdavo gaminamas senovėje.
Daryklos „Biržų alus“ direktorius teigia, kad per metus gamyklą aplanko apie 3-4 organizuotos užsieniečių grupės, taip pat daug pavienių užsieniečių turistų, keliaujančių po Lietuvą ir norinčių paragauti „New York Times“ išgirto alaus. Daugiausia užsieniečių, pasak įmonės vadovo, atvyksta iš Vokietijos ir Norvegijos, taip pat pasitaiko rusų, latvių.
„Nors užsieniečių skaičius auga, daugiausia gamyklą visgi lanko lietuviai. Turistų amžius yra labai įvairus: pasitaiko vidutinio amžiaus žmonių, bernvakarius švenčiančio jaunimo, ekskursijų iš didžiųjų Lietuvos miestų. Neretai lankosi netgi pensinio amžiaus žmonės, norintys pažinti savo kraštą“, – teigia J. Narinkevičius.
