Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Nors nukasti kalnai, vario spalvos upės, uolose išgremžti karjerai ir bedugnės šachtos atrodo bauginančiai ir kelia klausimų dėl aplinkos saugumo ir ekologijos, yra daugybė žmonių, kurie su malonumu grožisi brutalios žmogaus jėgos sukurtais kraštovaizdžiais.
Huelvos provincija garsi savo kalnakasybos industrija – kasyklomis, šachtomis ir karjerais. Čia varis, auksas, sidabras ir geležis buvo aktyviai išgaunami jau finikiečių ir romėnų laikais. Centrinėje šios provincijos dalyje yra keli stambūs kalnakasybos rajonai – Riotinto, Nerva ir Tharsis, La Zarza.
Čia varis, auksas, sidabras ir geležis buvo aktyviai išgaunami jau finikiečių ir romėnų laikais.
Andalūzija ir šiais laikais pirmauja Ispanijoje pagal naudingų iškasenų gavybą. Didžiausias kalnakasybos suklestėjimas vyko XIX amžiuje, kai į šias žemes atvyko britų kapitalo įmonės, o kartu su jomis plūstelėjo ir šimtai tūkstančių laikinų darbininkų su šeimomis.
Kalnakasių miesteliai dabar stebina žemais namukais, neįprastai plačiomis, tiesiomis gatvėmis ir didelėmis centrinėmis aikštėmis.
Tais laikais viskas statyta greitai, laikinam naudojimui. Tačiau laikinumo būsena truko beveik du šimtmečius. Kasybos darbai pagrindiniuose karjeruose galutinai sustabdyti tik šio amžiaus pradžioje.
Miesteliai ištuštėjo, žmonės išsivažinėjo, ieškodami naujų darbų. Bandymai statyti vėjo jėgainių parkus ir užsodinti kalnus citrusinių vaisių sodais nuosmukio nesustabdė. Todėl dabar dalis kalnakasybos miestelių atrodo tušti ir sunykę, dauguma įmonių uždarytos, šachtos užkonservuotos, o karjerų dugne vario spalva raibuliuoja gilūs ežerai. Taip šiose žemėse buvo nuspręsta imtis turizmo veiklos.
Šiais laikais labiausiai turizmui pritaikytos Minas de Riotinto kasyklos, kuriose galite pamatyti seniausias šachtas ir karjerus, pakeliauti anglų statytu geležinkeliu pro kasyklų teritoriją, pamatyti sodrinimo baseinus, kalnakasybos įrenginius. Komplekse įengti keli muziejai, išsaugotos senosios britų miestelio dalys.
Laikoma, kad šios kasyklos yra vienos seniausių pasaulyje.
Tikrai nustebins ir siurrealistiškai atrodantys Rio Tinto upės vandenys, ir dar veikiančių karjerų panoramos. Tharsis ir La Zarza miestelių apylinkėse irgi gausu atvirų karjerų ir požeminių šachtų, kuriuose prieš 5000 metų buvo išgaunamas varis. Vėliau čia atrasti aukso, sidabro, geležies ir sieros telkiniai, todėl laikoma, kad šios kasyklos yra vienos seniausių pasaulyje.
Dabar beveik visos jos uždarytos ir palaipsniui pritaikomos turizmo reikmėms – pavojingos zonos pažymimos ir aptveriamos, kasyklų pakraščiuose įrengiami apžvalgos maršrutai.
Daugelis kasyklų užsipildė vario spalvos vandeniu, o statūs nugremžtų atodangų šlaitai atrodo tikrai nežemiškai, todėl čia būtinai rekomenduojame apsilankyti tiems, kurie domisi žmogaus rankomis sukurtais landšaftais ir pramoninio paveldo griuvėsiais. Sunku pasakyti, ar tai gražu, tačiau, be abejonės – labai įspūdinga.
