Šia nuotrauka pasidalinta socialinių tinklų grupėje „Mūsų Neringa“.
„Labai įdomu pasidarė, ar šis dramblys natūraliai susiformavo, ar jam kas padėjo užaugti?“, – retoriškai klausė nuotrauką įkėlusi Kristina.
15min apie tai pasiteiravo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vadovės Astos Klimienės.
Moteris patikslino, jog nuotraukoje matomas augalas – penkialapis vinvytis, vijoklinis augalas apsivijęs kitą medį.
„Kadangi čia vijoklis, o aplink konstrukcijos, jis vijasi, ir gavosi natūraliai tokia forma. Vasarą buvo žalias, tai ko gero, niekas neatkreipė dėmesio, o dabar paraudo - ir išties įspūdingai atrodo. Labai labai gražu, iš tiesų! Labai įspūdingai ir meniškai. Mums pažiūrėjus į nuotrauką priminė vaizdinius Gotlande - ten nemažai pastatų apauga vynvytis, suformuoja želdynus ant senų griuvėsių, pastatų, nekrenta akis griuvėsiai, atrodo gražūs želdiniai“, – pasakojo A.Klimienė.
Anot jos, šis „dramblys“ – tikras gamtos šedevras.
Anot pašnekovės, šie vijokliai gan populiarūs Lietuvoje, lengvai lipa statiniu, jį užgaubia. Vynvytis puošia ir Botanikos sodo administracijos pastatą.
„Vynvyčiai – ganėtinai dažnas, populiarus vijoklis. Lengvai sėjasi. Ankstesniais laikais, sovietmečiu buvo vienas tų, kur želdinimui užleisdavo ant sienų, atrodė, kad būtinai sieną reikėdavo apželdinti vynvyčiu. Statybininkai jo nemėgsta, nes kur mūrinės sienos, jis labai lengvai kabinasi, ūseliai įlenda“, – paaiškino pašnekovė.
Šis vijoklis itin paprastai plinta, jo sėklas išnešioja paukščiai, vėjas, tad atsiduria, regis, ten, kur jo niekas nesodino. Visgi, anot A.Klimienės, norint persodinti šį augalą šis demonstruoja charakterį ir tai nėra paprasta.
Vynvytis, kaip ir klevas, jautresni šalčiams medžiai, tad jų lapai vos gavę šalnų ima rausti, kai kiti gi dar puošiasi rudenine gelsva spalva.
„Kol nėra šalčio medžiai gelsta, sausi lapai krenta, o kai gauna šalnų, šaltis pigmentą pakeičia ir gaunasi į raudonumą. Senovėje žmonės sakydavo, ruduo ne ruduo, nebuvo šalnų, nėra raudonos spalvos“, – sakė A.Klimienė.
