Pernai veiklą atnaujinusiame aerodrome priskaičiuota 300 lėktuvų tūpimų. Šiemet dėl užsitęsusios žiemos ir šalto pavasario pradžia buvo vangi, tačiau pamažu veikla įsibėgėjo.
„Dabar vienas lėktuvėlis stovi. Truputį neaiški situacija, toks apsiraminimas, gal dar prasidės. Iš užsienio mažai atskrenda, nes pandeminė padėtis prastesnė nei Lietuvoje, bijo skristi. Karantinuotis reikia. Pernai irgi jautėsi, bet lyg buvo įsisiūbuota labiau, dabar vėl nutrūko. Buvo atskridę iš Lenkijos, Slovakijos, Švedijos, Vokietijos“, – pasakojo B.Zaronskis.
Pernai vasarą už nusileidimą Nidoje mokėti nieko nereikėjo, šiemet nuo gegužės nusileidimas apmokestintas 20 eurų. O štai automobiliu kirsti vadinamąjį ekologinį postą šiuo metu kainuoja 30 eurų, 13 eurų atsieina išlaidos keltui.
Nusileidimas apmokestintas 20 eurų. O automobiliu atvykti – 30 eurų, 13 eurų atsieina keltas.
„Atskristi pigiau, ir laiko kiek sutaupai – iš Vilniaus, Kauno per valandą atskrenda. Su mašina važiuosi penkias valandas. Yra dabar pilna parduodamų lėktuvėlių, galima pasiieškoti nusipirkti“, – sako B.Zaronskis.
Aerodromų Lietuvoje yra kelios dešimtys, ir valstybinių, ir privačių, visuomeniniais pagrindais veikiančių. Daugelyje jų nutūpti galima nemokamai, apmokestinti, anot vadovo, tik labiausiai lankomi aerodromai.
„Būna, tokių nematytų lėktuvų atskrenda, einu žiūrėti. Yra kur nuolat panašūs atskrenda, visokių būna. Būna ir senų nematytų, nors jų mažiau atskrenda, tik į renginį, į šventę. Rugsėjo 11 dieną planuojame aviacijos šventę. Pernai darėme liepą. Nors ši data sutampa su JAV tragedija, bet mes tarsi parodom, kad lėktuvais galima daryti ir gerus dalykus. Bus aviacinė programa, kultūrinė programa. Šventę darysime, svarbu būtų geras oras“, – kalbėjo B.Zaronskis.
Atsiranda kameros
Šiuo metu aerodrome baigiamas įrengti apšvietimas, saugumo kameros. B.Zaronskis sako, jog tai itin svarbūs elementai, tad gal ir lėktuvų savininkams bus drąsiau čia palikti savo turtą.
Būna, tokių nematytų lėktuvų atskrenda, einu žiūrėti.
„Kiekvieną dieną kas nors atskrenda, išskrenda, būna pastovinčių. Lakūnai daugiau skrenda į rudens pusę, kai baigiasi sezonas, pradeda skristi, kad spėtų pasiskraidyti. Tikimės, kad ir rugsėjį, spalį bus lėktuvų. Paskui sumažės. Jei nebus karantino, ir žiemą jų bus. Ištisus metus dirbame“, – sakė vadovas.
Aerodrome leidžiasi įvairūs lėktuvai – ultralengvieji, vienmotoriai, dvimotoriai, sraigtasparniai. Jų dydis – nuo dviviečių iki dešimt keleivių talpinančių dangaus skrajūnų.
Dėmesys infrastruktūrai
Pats B.Zaronskis kilęs iš Panevėžio ir jau sako oficialiai tapęs nidiškiu, čia gyvena antrus metus. Vyras daug prisidėjo, kad neveikiantis aerodromas atnaujintų veiklą. Sako, kad tam prireikė ketverių metų, o darbų apstu, tad Kuršių nerijos grožiu pasigėri nedaug, visą laiką skiria darbui.
„Kilo idėja kurti aerodromą, ilgai neveikė, pradėjom konsultuotis, ką galime padaryti. Teko ketverius metus vargti, kol sutvarkėm, atidarėm, pačiam ir administruoti tenka. Daug metų tai dariau ir Panevėžy. Antri metai oficialiai gyvenu Nidoje, bet darbas, darbas nelabai tenka kur daugiau dairytis, – sakė B.Zaronskis. – Dar daug ko trūksta, laukia infrastruktūros gerinimo darbai – asfaltą dengti, papildomus peronus įrengti, tvorą statyt, angaro reikia, lėktuvo, administracinio korpuso su navigaciniais elementais, klasėmis. Turim visai mažą nameliuką, kur niekas netelpa, reikia naują pastatyt. Sanitarinį mazgą sutvarkyt, sunku ir išvardyt viską. Elektrą tik dabar vedžioja.“
Trečiadienio rytą imituojant lėktuvo avariją treniravosi ir gaisrininkai bei greitoji. Iš Klaipėdos ugniagesiams atvykti prireikia valandos, o vietos ugnies malšintojai atlėkė per 8 minutes.
„Viskas pavyko puikiai. Atkaukė mašinos su sirenom, aptarėm pratybas. Reikia tokios patirties“, – sakė B.Zaronskis.
